Įspėja apie milžinišką trumparegystės protrūkį: apie svarbią jos priežastį dažnas nė nepagalvoja

Šaltinis: Delfi.lt, Giedrė Balčiūtė

Trumparegystė yra vienas sparčiausiai plintančių regos sutrikimų pasaulyje. Jau dabar greičiausiai ne vienas jūsų pažįstamas ar kolega nešioja korekcinius akinius, kontaktinius lęšius arba yra pasidaręs lazerinę regos korekciją. Ypač sparčiai daugėja trumparegių vaikų: ankstyvėja trumparegystės amžiaus pradžia, trumparegystė progresuoja sparčiau ir didėja aukšto laipsnio trumparegystę turinčių vaikų gretos. Higienos instituto duomenimis, 2022 m. Lietuvoje trumparegių vaikų iki 17 metų buvo daugiau nei 45 tūkst.

Dar prieš metus buvo prognozuojama, kad 2050 metais pusė žmonių visame pasaulyje bus trumparegiais. Dabar jau manoma, kad ši daug iššūkių kelianti prognozė gali išsipildyti dar anksčiau, nes trumparegystės augimo kreivė labai sparčiai kyla į viršų. Taigi kalbama apie tikrą trumparegystės protrūkį.

Ir nors dažniausiai linkstama dėl trumparegystės kaltinti išmaniųjų prietaisų ekranus, nuo kurių šiuolaikiniams žmonėms sunku atitraukti žvilgsnius, medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja oftalmologė mikrochirurgė Simona Stech vardijo kitas ne mažiau svarbias priežastis, apie kurias dažnas galbūt nė nesusimąstome. Portalui „Delfi“ gydytoja S. Stech plačiau papasakojo apie trumparegystės prevenciją, kontrolę ir iššūkius, kurie tyko nestabdant šio sutrikimo progresavimo vaikystėje.

Kalti ne tik ekranai

Viena pagrindinių trumparegystės priežasčių – dažnesnis poreikis žiūrėti iš arti, nesvarbu, ar į knygas, kitus leidinius, ar į išmaniųjų prietaisų ekranus. Tačiau, anot gydytojos S. Stech, labai svarbūs ir aplinkos veiksniai, tam tikrą gyvensenos koregavimą galima atlikti jau dabar kiekvienoje šeimoje.

„Kuo toliau, tuo daugiau mokslinių straipsnių atkreipia dėmesį į patį svarbiausią aplinkos veiksnį – buvimą lauke. Daug kalbame apie tai, kiek ilgai vaikai žiūrėjo į kompiuterį, telefoną, skaitė knygą, tačiau mažai kalbama apie tai, kiek ilgai jie buvo lauke. Reikėtų kuo daugiau laiko šviesiu paros metu praleisti lauke“, – rekomendavo daktarė S. Stech.

Pastebėta, kad trumparegystė labiau progresuoja tiems vaikams, kurie sukaupia mažesnį vitamino D kiekį. Šio vitamino, kaip žinia, irgi gauname iš saulės šviesos. Tačiau, tai – ne vienintelė priežastis, kodėl buvimas saulėje gali sulėtinti trumparegystės progresavimą.

„Daugelyje studijų manoma, kad šviesa atpalaiduoja neuromediatoriaus dopamino – „laimės hormono“ – išsiskyrimą. Dopaminas kontroliuoja tam tikrų akies struktūrų augimą ir remodeliaciją. Taigi dopamino poveikis akims yra teigiamas, lėtinant akies ašies ilgio didėjimą, t. y. akies augimą“, – paaiškino daktarė S. Stech.

Pasak pašnekovės, dar vienas iš kitų trumparegystės progresavimo rizikos veiksnių yra, kaip manoma, blogas patalpų apšvietimas.

Svarbi regėjimui ir genetika. Jeigu vienas ar abu tėvai yra trumparegiai, tikimybė turėti šią regėjimo ydą stipriai didėja ir jų atžaloms. Bet gydytoja pabrėžia, kad gyvensena yra net svarbesnė už genetiką. Tai parodė COVID-19 pandemija, kuomet sparčiai išplito trumparegystė, nes žmonės daugiau laiko praleido namuose, ne lauke.

Aišku, prie vaikų trumparegystės atsiradimo bei spartaus progresavimo prisidėjo ir tai, kad, perėjus prie nuotolinio mokymo, jiems teko pamokas stebėti nuotoliniu būdu per išmaniųjų prietaisų ekranus.

Trumparegystės kontrolė, arba būdai sulėtinti progresavimą

Kaip minėta, siekiant padėti išvengti trumparegystės ankstyvo atsiradimo arba lėtinti jos progresavimą, vaikams rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti lauke. Šviesiu paros metu vaikai lauke turėtų praleisti po 15 val. per savaitę arba po dvi valandas per dieną. Suaugusiems, beje, irgi dėl geresnės akių sveikatos rekomenduojama kuo daugiau laiko būti lauke.

Be to, vaikai turi miegoti ne mažiau kaip 8–9 val. Manoma, kad miegantiems trumpiau vaikams trumparegystė progresuoja greičiau.

Taip pat rekomenduojama į išmaniųjų prietaisų ekranus, taip pat skaitant, piešiant žiūrėti ne mažesniu kaip 30–40 cm atstumu. Tyrimais nustatyta, kad trumparegystė greičiau progresuoja tiems vaikams, kurie į ekranus žiūri, skaito iš 25 cm ar mažesnio atstumo. Beje, vaikams iki 2 metų ekranais naudotis apskritai nerekomenduojama, 2–5 metų vaikai prie ekranų galėtų praleisti 2 val., o 5–17 metų vaikai turėtų pramoginiams (ne mokymosi) tikslams ekranus naudoti ne ilgiau kaip dvi valandas.

Akių gydytoja patarė ir gerai apšviesti darbo vietą arba dirbti prie didelio lango, nuo kurio sklinda natūrali šviesa.

Kitas patarimas – vartoti vitaminą D profilaktinėmis dozėmis.

Vaikams galimas ir dažnai gydytojo oftalmologo skiriamas medikamentinis trumparegystės kontrolės būdas atropino lašais akims, kuriuos reikia kelerius metus prieš kiekvieną naktį lašinti į akis.

„Nustatyta, kad atropinas lėtina akies ašies ilgio pasikeitimą, t. y. didėjimą. Dabar daugybėje studijų dėmesys skiriamas tam, kokios koncentracijos atropino lašai efektyviausi“, – sakė gydytoja oftalmologė.

Vaikų trumparegystę galima koreguoti ir optinėmis priemonėmis. Gydytoja S. Stech pabrėžė – vaikų akiniai neturėtų būti per silpni, t. y. vaikai turi nešioti „pilną“ korekciją ir gerai matyti.

Taip pat pašnekovė paminėjo specialius kontaktinius lęšius, lėtinančius trumparegystės progresavimą. Egzistuoja ir ortokorekcija – specialūs miego metu dėvimi lęšiai. Tai – dar vienas efektyvus būdas vaikų trumparegystės progresavimui mažinti. Dėl savo specialaus dizaino, individualiai parinktas lęšis švelniai išlygina rageną, kad būtų sukurtas laikinas trumparegystės korekcijos būdas, kuris regresuoja, jei lęšius nustojama dėvėti.

Trumparegystę, jeigu ji prasidėjo labai anksti arba nenumaldomai progresuoja, galima kontroliuoti ir specialiais korekciniais akinių lęšiais. Tai yra naujiena.

„To lęšio žiedinėje struktūroje yra daug mažų mikrolęšių ir pro kiekvieną praeinanti šviesa sukuria akies tinklainės formą atkartojantį šviesos signalą, kuris stimuliuoja akį augti lėčiau. Nustatyta, kad ši technologija lėtina vaikų trumparegystės progresavimą, juos nešiojant pastoviai“, – inovaciją pristatė daktarė S. Stech.

Dėl progresuojančios ydos gresia problemos ateityje

 Labai svarbu, kuriame amžiuje vaikui trumparegystė prasideda arba gali prasidėti.

„Kuo anksčiau pastebima, kad vaikas gali būti trumparegiu, arba jeigu jam jau pasireiškė trumparegystė labai anksti, tuo labiau tikėtina, kad kasmet ši refrakcijos yda progresuos ir galutinis jos laipsnis bus žymiai aukštesnis. Tai ateityje žymiai labiau veiks žmogaus gyvenimo kokybę. Taigi, kiekviena dioptrija ir kiekvienas akies ilgio pokyčio milimetras yra svarbus.

Taip pat, nustatyta, kad kuo aukštesnio laipsnio vaiko trumparegystė, tuo jam suaugus didesnė rizika kils kitoms akių ligoms, tokioms kaip tinklainės atšoka, glaukoma, katarakta ar geltonosios dėmės pakitimai – makulopatija“, – įspėjo daktarė S. Stech.

Beje, trumparegystė gali progresuoti ir jauniems suaugusiems, bet ne taip sparčiai, kaip vaikams. Tai priklauso ir nuo rasės (dažniau taip nutinka Azijos šalių gyventojams), lyties (tai labiau būdinga moterims) ir jau minėtosios tėvų trumparegystės. Šie veiksniai, kaip ir per trumpas buvimas lauke, laikomi darančiais didžiausią įtaką, kad kai kuriems jauniems suaugusiems trumparegystė progresuoja labiau.

Gydytoja akcentavo, kad vaikų, kurių trumparegystė labai progresuoja, gydymo kontrolė turėtų būti atliekama kas pusmetį, idealu būtų įvertinti ir akies ašies ilgį – augimą.

„Kuo anksčiau trumparegystė prasideda, tuo labiau tai nulemia galutinį trumparegystės laipsnį. Taip pat, kuo labiau pavyks kontroliuoti trumparegystės progresavimą vaikystėje, tuo ateityje bus mažiau ribojimų taikyti ir lazerinę regėjimo korekciją. Ji gali būti taikoma, kai trumparegystė yra nuo minus pusės dioptrijos iki –10, bet pastarieji atvejai išskirtiniai.

Labiausiai praktikoje lazerinė korekcija taikoma, kai trumparegystė yra iki –8 dioptrijų. Kuo trumparegystė didesnė, tuo lazerinės korekcijos metodų pasirinkimas susiaurėja, taip pat tai turi didesnės įtakos tam tikrų optinių fenomenų rezultatams. Todėl vaikystėje reikia kuo labiau saugoti kiekvieną dioptriją, taikant įvairius kontrolės metodus ar jų derinius“, – paaiškino gydytoja S. Stech.

Kaip su trumparegyste kovoja suaugusieji?

Suaugusiems galimi šie trys pagrindiniai regėjimo korekcijos būdai: korekciniai akiniai, kontaktiniai lęšiai arba refrakcinė regos chirurgija.

„Refrakcinė chirurgija gali būti – lazerinė korekcija arba refrakcinė lęšio chirurgija. Kai trumparegystė yra labai aukšto laipsnio ir jau nebesaugu atlikti regos korekciją lazeriu, svarstoma apie refrakcinę lęšio chirurgiją, kuomet į akies vidų implantuojamas arba papildomas, arba naujas lęšis, priklausomai nuo amžiaus“, – paaiškino daktarė S. Stech.

Suaugusiesiems, kurių trumparegystė metus laiko yra stabili (tai yra, per metus nepasikeitė arba pasikeitė apie pusę dioptrijos), gydytoja rekomenduoja apsvarstyti tai kaip tinkamiausią laiką konsultacijai dėl regos korekcijos lazeriu.

Ji pastebėjo, kad dėl lazerinės regėjimo korekcijos į gydytojus mirkochirurgus dažniausiai kreipiasi jauni suaugusieji. Tokie žmonės renkasi lazerinę regos korekciją dėl patogumo.

„Paprastai ne visi nori tęsti ar bandyti kitos alternatyvos – minkštų kontaktinių lęšių, su kurių nešiojimu susiję daug galimų komplikacijų ir būtinybė laikytis gana griežtos higienos. Pvz., mes, oftalmologai, nerekomenduojame su jais maudytis jokiuose vandens telkiniuose, net duše, nerekomenduojame su jais miegoti naktimis. Taigi, žmonės, kurie nori kuo mažiau ieškoti sprendimų dėl būtinybės išiminėti lęšius, arba yra turėję su lęšių nešiojimu susijusią komplikaciją, renkasi lazerinę regos korekciją“, – pastebėjo „Delfi“ pašnekovė.

Kiti pacientai, kurie dažniausiai renkasi lazerinę regos korekciją, yra žmonės, ne vienus metus nešioję kontaktinius lęšius.

 „Su metais lęšių nešiojimo komplikacijos jaučiasi daug labiau ir tie, kurie juos nešiojo keletą metų ar dešimtmečių, kaip alternatyvą pasirenka lazerinę regos korekciją, nes nebegali toleruoti kitų regėjimo korekcijos būdų“, – pastebėjo gydytoja mikrochirurgė S. Stech.

Anot pašnekovės, apie 95 proc. lazerinės regėjimo korekcijos vertinama kaip sėkminga. Dabartinėse studijose nurodoma, 0,7–2 proc. žmonių tenka šią procedūrą pakartoti. Tarp gydytojos S. Stech pacientų, kuriems prireikė pakartotinės lazerinės regėjimo korekcijos, yra mažiau nei 0,5 proc. Taip yra, ne tik dėl gydytojos patirties, bet ir todėl, kad naudojamos vis pažangesnės diagnostikos ir gydymo technologijos, be to, nuolat tobulinami paties lazerio parametrai.

Lazerinė regos korekcija gali šiek tiek paveikti paciento naktinį matymą – jis gali pablogėti tiems, kuriems buvo koreguota aukštesnio laipsnio trumparegystė ir astigmatizmas. Tokias galimas prognozes gydytojas su pacientu turėtų aptarti dar iki chirurginės procedūros.

O norintiems nesuklysti, renkantis specialistą, atliekantį lazerinę regos korekcijos operaciją, pašnekovė siūlė atkreipti dėmesį į gydytojo patirtį, į tai, kas atlieka konsultaciją prieš operaciją, pačią procedūrą ir pooperacinę priežiūrą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į gydytojo mikrochirurgo sėkmės rodiklį, kurį parodo pakartotinių operacijų dažnis, ir rekomendacijas.