Amžinė makulos degeneracija – tai su amžiumi susijęs centrinės tinklainės dalies – geltonosios dėmės – pakenkimas, kurį dažnai lydi žymus ir negrįžtamas centrinio matymo praradimas.

Dažniausiai pasireiškia žmonėms per 60 metų, nors retais atvejais gali vystytis ir jauniems žmonėms. Visada pažeidžiamos abi akys, tik procesas gali būti nevienodas.

Astigmatizmas – vienas dažniausių regos sutrikimų, atsirandantis dėl netolygaus ragenos ar lęšiuko paviršiaus. Dėl to matomas vaizdas tampa neryškus ar išsiliejęs tiek žiūrint į arti, tiek į toli esančius objektus.

Pacientai dažnai jaučia akių nuovargį, galvos skausmą ar sunkumą sufokusuoti žvilgsnį. Astigmatizmas nustatomas atliekant regėjimo aštrumo bei refrakcijos tyrimus. Regėjimo korekcijai gali būti skiriami akiniai, kontaktiniai lęšiai arba lazerinė regos korekcija.

Blefaritas – lėtinis vokų kraštų uždegimas, sukeliantis akių dirginimą, paraudimą, niežėjimą ir deginimo pojūtį.

Ši būklė gali būti susijusi su akių paviršiaus uždegimu, odos ligomis ar sutrikusia ašarų plėvelės funkcija. Gydymui taikoma vokų higiena, akių paviršiaus priežiūra, dirbtinės ašaros bei medikamentinis gydymas.

Glaukoma – lėtinė akių liga, pažeidžianti regos nervą. Negydoma ji gali sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą. Liga dažnai progresuoja be aiškių simptomų, todėl profilaktiniai akių tyrimai yra itin svarbūs.

Glaukomos diagnostikai atliekamas akispūdžio matavimas, regos lauko tyrimai, regos nervo bei tinklainės vertinimas. Gydymui gali būti taikomi akių lašai, lazerinės procedūros ar chirurginis gydymas.

Katarakta – tai akies lęšiuko drumstėjimas, dėl kurio regėjimas tampa neryškus, jautresnis šviesai, sunkiau matyti tamsoje. Dažniausiai ši akių liga vystosi su amžiumi.

Katarakta diagnozuojama akių apžiūros metu. Progresuojant ligai gali būti rekomenduojama kataraktos operacija, kurios metu drumstas lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu intraokuliniu lęšiu.

Plačiau apie kataraktos operaciją.

Keratitas – tai ragenos uždegimas, galintis sukelti akių paraudimą, skausmą, ašarojimą, jautrumą šviesai ir regėjimo pablogėjimą. Šią būklę gali sukelti infekcijos, akių sausumas, kontaktinių lęšių nešiojimas, akių traumos ar kiti akių paviršiaus pažeidimai.

Negydomas keratitas gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl pajutus pirmuosius simptomus svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją oftalmologą.

Konjunktyvitas – tai akių junginės uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis akių paraudimu, ašarojimu, perštėjimu, niežėjimu ar išskyromis iš akių. Liga gali būti virusinės, bakterinės arba alerginės kilmės, todėl simptomai ir gydymas gali skirtis. Dažnai konjunktyvitas prasideda vienoje akyje ir greitai persimeta į kitą. Pajutus pirmuosius simptomus svarbu vengti akių trynimo, laikytis higienos ir kreiptis į gydytoją oftalmologą, kuris nustatys uždegimo priežastį bei paskirs tinkamiausią gydymą.

Miežis – tai ūmus voko liaukų uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis skausmingu, paraudusiu ir patinusiu guzelio formos dariniu akies voke. Gali būti jaučiamas akių jautrumas, tempimas, skausmas ar diskomfortas mirksint.

Miežis dažniausiai atsiranda dėl bakterinės infekcijos, nusilpusio imuniteto ar užsikimšusių voko liaukų. Daugeliu atvejų miežis praeina taikant vietinį gydymą ir akių vokų priežiūrą.

Tinklainės plyšys ir atšoka – tai rimta akių būklė, kai pažeidžiama tinklainė ir ji gali pradėti atsiskirti nuo gilesnių akies sluoksnių. Tinklainės plyšiai dažniausiai atsiranda dėl stiklakūnio pokyčių, trumparegystės, akies traumų ar su amžiumi susijusių pakitimų. Per plyšį į po tinklaine esančią erdvę patekęs skystis gali sukelti tinklainės atšoką.

Būdingi simptomai – staiga atsiradę „žaibavimai“, juodi taškeliai ar „muselės“, šešėlis regėjimo lauke, regėjimo iškraipymai ar tarsi „užuolaida“ prieš akį. Svarbu žinoti, kad ši būklė dažniausiai nesukelia skausmo, tačiau regėjimas gali blogėti labai greitai.

Negydoma tinklainės atšoka gali baigtis negrįžtamu regėjimo praradimu. Gydymas priklauso nuo būklės – gali būti taikomos lazerinės procedūros arba chirurginis gydymas, siekiant sustabdyti atšokos progresavimą ir išsaugoti regėjimą.

Trumparegystė ir toliaregystė – refrakcijos sutrikimai, dėl kurių tampa sunkiau aiškiai matyti skirtingais atstumais. Trumparegystės atveju sunkiau matyti į tolį, o toliaregystės – iš arti esančius objektus.

Regos sutrikimai nustatomi atliekant akių tyrimus. Korekcijai gali būti skiriami akiniai, kontaktiniai lęšiai arba lazerinė regos korekcija.

Sausų akių sindromas atsiranda sutrikus ašarų plėvelės funkcijai arba sumažėjus ašarų gamybai. Pacientai dažnai jaučia akių deginimą, perštėjimą, sausumą, smėlio pojūtį akyse ar regėjimo svyravimus.

Ši būklė dažnai pasireiškia daug dirbant kompiuteriu, dėl aplinkos veiksnių ar amžinių pokyčių. Gydymas parenkamas individualiai – gali būti taikomos dirbtinės ašaros, akių paviršiaus terapija ar kiti gydymo metodai.

Žvairumas – tai akių būklė, kai viena akis nukrypsta nuo bendro žiūrėjimo taško ir abi akys nebežvelgia į tą patį objektą vienu metu. Dėl to sutrinka matymas – smegenys gauna skirtingus vaizdus iš kiekvienos akies ir gali pradėti slopinti silpnesnės akies signalą.

Dažniausiai žvairumas nustatomas vaikystėje, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiesiems. Priklausomai nuo tipo, akys gali krypti į vidų, į išorę arba vertikaliai. Kartais žvairumas būna nuolatinis, kartais – tik epizodinis.

Būdingi simptomai gali būti akių nuovargis, dvejinimasis, galvos skausmai ar pasunkėjęs atstumo vertinimas. Vaikams ilgainiui gali vystytis silpnesnės akies regėjimo sumažėjimas, jei būklė negydoma.

Gydytojas oftalmologas yra akių ligų specialistas, galintis diagnozuoti ir gydyti su akimis ir rega susijusius negalavimus. Hila centre gydomi regos sutrikimai ir akių ligos: Amžinė makulos degeneracija (AMD), Astigmatizmas, Blefaritas, Glaukoma, Katarakta, Keratitas, Konjunktyvitas, Miežis, Tinklainės plyšys ir atšoka, Toliaregystė, Trumparegystė, Sausų akių sindromas, Žvairumas.

Akių tyrimai atliekami ir yra rekomenduojami atlikti profilaktiškai. Į gydytoją oftalmologą kreiptis patariama bent kartą per metus. Ypač tai patartina regos sutrikimų turintiems žmonėms bei vyresniems nei 40 m. žmonėms, kuomet rega pradeda silpnėti sparčiau. Kartą per metus atliekama patikra padės išvengti turimų problemų paūmėjimo, gali užkirsti kelią ateities negalavimams.

• Pablogėjo regėjimas;
• Nebetinka turimi akiniai;
• Akys greitai pavargsta;
• Prieš akis atsirado dėmė (jausmas, kad skraido muselės, vorai);
• Akis peršti, skauda, ašaroja, sulimpa vokai;
• Akys jautrios šviesai, vėjui ar kt. aplinkos veiksniams;
• Patyrus bet kokią akies traumą (smūgis į akį, svetimkūnis, cheminis ar kt. nudegimas);
• Sergate trumparegyste, toliaregyste ar astigmatizmu ir norite sužinoti, ar galima regos korekcija lazeriu;
• Sergate akių liga ir būtina gydytojo priežiūra;
• Pas akių gydytoją lankėtės seniau nei prieš metus.

Svarbiausia rasti ir įvardyti priežastį, kodėl kyla akių skausmas. Itin dažnai jį sukelia sausų akių sindromas, ilgas žiūrėjimas į ekranus, smulkias raides ekrane, netinkamų akinių nešiojimas ir daugybė kitų veiksnių. Jei pajutote skausmą, jis jus vargina ir dažnai kartojasi – nelaukite, kreipkitės į gydytoją ir atlikite jums paskirtus akių tyrimus.

Akių gydytojo konsultacijai įprastai planuokite apie 30 min. Jeigu atvykote patikrinimui prieš operaciją – 1-2 val. Po akių dugno tyrimo akys bus jautrios šviesai, bus sunkiau matyti, skaityti. Po tyrimo 1-2 val. galbūt negalėsite vairuoti automobilio, dirbti kompiuteriu dėl sutrikusio matymo.

Akių ligų gydytojas išklauso turimus nusiskundimus, konsultuoja, skiria reikalingus tyrimus ir, jei reikia, gydymą. Įprastai konsultacijos metu matuojamas akispūdis, tikrinamas akių dugnas, nustatomas regėjimo aštrumas. Kiti tyrimai, atliekami įvertinus individualų poreikį ir akių būklę.

Dauguma pacientų akių operacijos metu skausmo nejaučia. Procedūros atliekamos taikant nejautrą, todėl operuojama akis būna nuskausminta. Kai kurie pacientai gali jausti nedidelį spaudimą, prisilietimus ar kitus neįprastus pojūčius, tačiau jie paprastai nėra skausmingi.

Jeigu operacijos metu jaučiamas diskomfortas ar skausmas, apie tai svarbu nedelsiant pasakyti gydytojui ar medicinos personalui, kad būtų galima užtikrinti maksimalų komfortą.

Lazerinė akių korekcija dažniausiai atliekama, kai regėjimas yra stabilus, paprastai nuo pilnametystės. Svarbiausias kriterijus yra ne tik amžius, bet ir tai, ar regėjimas per pastaruosius metus reikšmingai nekito.

Daugeliu atvejų procedūra rekomenduojama iki maždaug 45 metų, nes vėliau dažniau pradeda vystytis natūralūs su amžiumi susiję regėjimo pokyčiai.

Sužinokite daugiau.

Akių operacijos gali būti atliekamos taikant vietinę arba bendrąją nejautrą. Dažniausiai suaugusiesiems taikoma vietinė nejautra, kurios metu pacientas nejaučia skausmo, tačiau išlieka sąmoningas. Bendroji nejautra gali būti rekomenduojama tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, vaikams, esant specifinėms sveikatos būklėms ar sudėtingesnėms operacijoms.

Tinkamiausią anestezijos būdą gydytojas parenka individualiai, įvertinęs paciento sveikatos būklę ir planuojamą procedūrą.

Prieš akių operaciją atliekami gydytojo paskirti tyrimai, kurie padeda įvertinti akių būklę ir suplanuoti saugiausią bei efektyviausią gydymą. Priklausomai nuo planuojamos operacijos, gali būti atliekami regėjimo aštrumo, akispūdžio, akių dugno, ragenos, tinklainės ar kiti specializuoti tyrimai.

Katarakta – tai akies lęšiuko drumstėjimas, dėl kurio regėjimas tampa neryškus, mažėja kontrastas, gali atsirasti jautrumas šviesai ir sunkumai matant tamsoje. Dažniausiai katarakta vystosi palaipsniui ir yra susijusi su amžiumi, tačiau gali atsirasti ir dėl kitų veiksnių.

Sužinokite daugiau.

Po kataraktos operacijos svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir vengti veiklų, galinčių padidinti komplikacijų riziką. Dažniausiai rekomenduojama vengti akių trynimo, sunkaus fizinio krūvio, baseinų, pirties ir akių dirginimo.

Taip pat rekomenduojama lauke nešioti akinius nuo saulės, kurie padeda apsaugoti akis nuo ryškios šviesos, ultravioletinių spindulių ir aplinkos dirgiklių.

Sužinokite daugiau.