2025 08 10
Ginekologė apie pienligę: kartais organizmo pokyčiai apie save praneša netikėtais būdais
Ginekologinės ligos, moters sveikata
3 min. skaitymo

Kandida – grybeliniai mikroorganizmai, nuolat gyvenantys tiek moterų, tiek vyrų odos paviršiuje, burnos, virškinamojo trakto, taip pat lytinių takų gleivinėse. Dažniausiai jų nejaučiame ir sveikatos problemų jie nesukelia, kol nepakinta imuninės sistemos būklė ar hormonų balansas ir nesusidaro palankios sąlygos grybeliams daugintis. Tuomet jie ima sparčiai vešėti ir sukelia nemalonius simptomus. Ši būklė visuomenėje plačiai žinoma kaip pienligė. Kokie simptomai jai būdingi, kodėl kai kurioms moterims ji linkusi kartotis ir ką svarbu žinoti, jei pienligė užklupo nėštumo metu, pasakoja Hila Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė-ginekologė Agnė Dičiūnienė.
Kokie simptomai būdingi pienligei?

„Vulvovaginalinei kandidozei, plačiai visuomenėje vadinamai pienlige, būdingas niežulys, deginimas, perštėjimas vulvos ir makšties srityje. Nuo kitų galimų infekcijų kandidozę išskiria baltos tirštos tarsi varškės konsistencijos išskyros, kurios gali būti bekvapės arba turėti nestiprų raugo, duonos kvapą. Vulva ar makšties įeiga taip pat gali būti paraudusi, paburkusi, lytiniai santykiai skausmingi. Šie simptomai gali pasireikšti ūmiai arba palaipsniui. Rečiau pasitaiko vandeningos, skystos išskyros, o kartais jų pagausėjimo moteris gali nepastebėti, bet vargina šlapimo takų infekcijai būdingi simptomai,“ – simptomus vardija gydytoja ginekologė.
Pienligę gali paskatinti ir lėtinis stresas, ir nėštumas
Pasak gydytojos, kandida grybelis žmogaus organizme gyvena nuolat ir nesukelia nemalonių simptomų. Tačiau nusilpus imuninei sistemai ar pakitus hormonų pusiausvyrai, sudaromos palankios sąlygos jam išvešėti, o tai ir paskatina infekcijos atsiradimą.
Gydytoja pastebi, kad kai kurias moteris pienligė aplanko nėštumo laikotarpiu. „Nėštumo metu pakitusi imuninės ir hormoninės sistemos pusiausvyra kartais sudaro palankias sąlygas kandidozei. Vaisius tam tikra prasme yra svetimkūnis motinai, nes turi ir tėčio genetinę informaciją. Vietinis imunitetas nėštumo metu turi prisitaikyti, kad vaisius galėtų augti. Taip pat padidėja estrogenų kiekis, gali pakisti makšties mikrobiota, pH pusiausvyra, padidėja sekrecija. Įtakos gali turėti ir vis dažniau pasitaikantis gestacinis diabetas, kuris didina gliukozės kiekį kraujyje. Nors pienligė nėštumo metu yra nemaloni, nenustatyta, kad ji sukeltų komplikacijų vaisiui ar nėštumo eigai,“ – sako gydytoja A. Dičiūnienė.
Tarp pienligę provokuojančių veiksnių minimi antibiotikų vartojimas, gausi cukraus, angliavandenių ir pieno produktų mityba, taip pat lėtinis stresas.
„Visi šie veiksniai veikia imuninę sistemą ir natūralios mikrofloros balansą. Grybeliai suveša, kai sutrinka mikrobiota ir imunitetas. Jei makštyje gyvena sveika laktobakterijų populiacija, grybeliams daugintis sąlygų nebūna. Tačiau jei antibiotikai sunaikina laktobakterijas, o grybelių jie neveikia, kandida gali laisvai daugintis ir atsiranda simptomai. Jei vartojame greituosius angliavandenius ir gauname mažai prebiotikų, žarnyne nukenčia gerosios bakterijos, o kandida bei kiti oportunistiniai mikroorganizmai turi galimybę daugintis. Mūsų kūnas yra ekosistema ir jos pusiausvyros sutrikimas gali pasireikšti netikėtai,“ – sako gydytoja ir pateikia pavyzdį: „Būna atvejų, kai kandidozė vargina dirbant aukšto streso aplinkoje, o pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, išėjus motinystės atostogų, infekcija atsitraukia savaime. Sugrįžus – pasikartoja.“
Linkusi pasikartoti
Ginekologė taip pat pastebi, kad kai kuriais atvejais kandidozė linkusi pasikartoti. „Tai lemia elgesio, aplinkos ir biologiniai veiksniai. Jei po gydymo išlieka kandida grybeliams palankios sąlygos, dažnai nepavyksta išvengti pasikartojimo. Rizikos veiksniai: mikrobiotos sutrikimai (kai trūksta pieno rūgštį gaminančių laktobakterijų), makšties plovimas, antibiotikų vartojimas, hormoniniai pokyčiai, lėtinis stresas, imuninę sistemą silpninančios ligos, aptempti, sintetiniai drabužiai ar kasdien dėvimi sintetiniai įklotai,“ – vardija A. Dičiūnienė.
Ar įmanoma išvengti pienligės?
Paklausta, ar gyvenimo būdo korekcijos – cukraus atsisakymas, streso valdymas – galėtų padėti išvengti pienligės, gydytoja akušerė-ginekologė sako, kad tokios korekcijos gali reikšmingai sumažinti ligos paūmėjimus.
„Deja, tai ne visada paprasta. Be to, kandidozės paūmėjimo metu vien atsisakius saldumynų simptomai nepraeina. Simptomams esant, pienligė gydoma vaistiniais preparatais, o siekiant išvengti pasikartojimo naudinga koreguoti rizikos veiksnius,“ – pabrėžia gydytoja.
Kartais veiksnių paieška gali užtrukti, todėl esant dažniems kandidozės paūmėjimams taikomas ilgalaikis supresinis gydymas.