Kontracepcija: kaip išsirinkti sau tinkamiausią sprendimą?

Kontracepcija – aktuali tema kiekvienai aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančiai porai, o pasirinkimas šiandien toks platus, kad galima rinktis nuo įprastų prezervatyvų iki kontraceptinių implantų. Vis dėlto, kalbant apie kontracepciją, netrūksta klausimų ir mitų. Ar tikrai hormoninė kontracepcija neigiamai veikia sveikatą ir kodėl kontraceptinės priemonės gali būti skirtos ne tik siekiant išvengti nėštumo, kalbamės su „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. Pasak jos, ieškant sau tinkamiausio sprendimo svarbus holistinis požiūris – įvertinami ne tik medicininiai rodikliai, bet ir moters gyvenimo būdas, įpročiai bei emocinė būsena.

„Tai labai individualu. Nėra vieno tobulo kontraceptinio būdo, kuris tiktų visoms moterims. Mes esame labai skirtingos. Moterys nori, kad kontraceptinė priemonė būtų veiksminga, patogi naudoti, prieinama ir turėtų kuo mažiau šalutinių poveikių“, – pabrėžia gydytoja.

Renkantis kontracepcijos metodą, pasak D. Keršulytės, būtina žvelgti plačiau. Svarbu įvertinti moters sveikatos būklę, gretutines ligas, gyvenimo būdą, žalingus įpročius, psichoemocinę sveikatą ir net tai, kaip moteris prižiūri savo kūną, ar yra fiziškai aktyvi.

„Kartais mergina sako, kad baiminasi hormoninės kontracepcijos dėl šalutinio poveikio, bet kai pasiteirauju, ar ji rūko, – atsako teigiamai. O ar rūkymas neturi šalutinio poveikio?“ – retoriškai klausia gydytoja.

Hormoninė kontracepcija: mitai ir realybė

Hormoninė kontracepcija yra viena iš labiausiai vertinamų priemonių, tačiau apie ją vis dar sklando daug mitų. Dažnai teigiama, kad ji gali sukelti vėžį ar nevaisingumą. Kaip sako gydytoja D. Keršulytė, šie teiginiai nėra pagrįsti šiuolaikiniu mokslu: „Yra įrodyta, kad hormoninė kontracepcija mažina kiaušidžių ir storosios žarnos vėžio riziką. Jei moters šeimos istorijoje yra tokių ligų atvejų, hormoninė kontracepcija netgi gali būti pasiūlyta kaip profilaktinė priemonė“.

Kalbant apie vaisingumą, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, net 95 proc. moterų per 12 mėnesių nuo hormoninės kontracepcijos nutraukimo sėkmingai pastoja.

Taip pat hormoninė kontracepcija neretai naudojama kaip gydymo priemonė įvairioms būklėms, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromui, endometriozei, aknei, itin skausmingoms ar gausioms mėnesinėms gydyti.

Skirtingos hormoninės kontracepcijos formos: pliusai ir minusai

Gydytoja pamini keletą hormoninės kontracepcijos priemonių.

Hormoninis kontraceptinis implantas yra veiksminga ilgalaikė priemonė – nedidelė lazdelė, įdedama po oda. Ji veikia keletą metų. Tačiau, anot gydytojos, implantas vis dar retai pasirenkamas Lietuvoje. Vienas jo minusų – procedūros metu ji įdedama po oda ir lieka nedidelis randelis. Galimas ir skysčių kaupimasis, dėl kurio implantą tenka pašalinti.

Hormoninė spiralė tinka tiek gimdžiusioms, tiek negimdžiusioms moterims. Jos veikimo trukmė yra apie 5–8 metus. Gydytoja akušerė-ginekologė atkreipia dėmesį, jog valstybė kompensuoja šią priemonę 15–20 metų amžiaus merginoms. Hormoninė spiralė ypač rekomenduojama toms moterims, kurių mėnesinės yra gausios ir skausmingos. Trūkumas – ją reikia įdėti į gimdą, o tai kai kurioms moterims kelia baimę.

Varinė spiralė yra dar viena efektyvi nehormoninė priemonė. Ji tinka ir negimdžiusioms moterims, tačiau gali padidinti mėnesinių gausumą, todėl nėra tinkama moterims, turinčioms mažakraujystę. Veikimo trukmė – 6–8 metai.

Sudėtinės kontraceptinės tabletės yra taip pat veiksmingos, bet reikalauja kasdienio vartojimo tuo pačiu metu. Pamiršus vieną tabletę, jų efektyvumas mažėja. Taigi, kaip sako gydytoja, kontraceptinių tablečių vartojimas pareikalauja disciplinos.

Kontraceptinis pleistras yra dar vienas kontracepcijos metodas. Jis paprastai naudojamas kartą per savaitę, tačiau kai kurioms moterims gali dirginti odą. Be to, po savaitės naudojimo jis praranda estetinę išvaizdą.

Kontraceptinis žiedas įdedamas į makštį. Jį reikia keisti kas 21 dieną. Pasak gydytojos, kai kurioms moterims jis gali būti psichologiškai nepriimtinas. Kitas trūkumas – tam tikrais atvejais gali padidėti makšties išskyrų kiekis.

Progestino tabletės tinka ir kūdikį maitinančioms moterims. Jos geriamos kasdien, be pertraukų. Kaip sako gydytoja ginekologė, progestino tabletės yra veiksmingos, tačiau galimi dažnesni protarpiniai kraujavimai. Kai kuriais atvejais progestino tabletės yra ne tik alternatyva moterims, sergančioms migrena be auros arba vadinamąja mėnesinių migrena, bet ir skiriamos kaip papildomas vaistas migrenos priepuoliams retinti ir silpninti.

Barjerinė, natūrali ir negrįžtama kontracepcija

Nors hormoninės kontracepcijos priemonės dažniausiai laikomos efektyviausiomis, kai kurios moterys sąmoningai renkasi alternatyvius, nehormoninius ar natūralius metodus. Taip pat egzistuoja ir ilgalaikiai, negrįžtamo pobūdžio sprendimai, kuriuos dažniausiai priima moterys ar poros, jau baigusios šeimos planavimą. Kiekvienas šių būdų turi savų privalumų ir trūkumų – svarbu žinoti, kaip jie veikia ir kam yra tinkamiausi.

Barjerinė kontracepcija. Pasak akušerės-ginekologės Daivos Keršulytės, prezervatyvai yra mažiau efektyvūs nei hormoninės priemonės, tačiau jie – vienintelė priemonė, apsauganti nuo lytiškai plintančių ligų. Jie dažnai naudojami jaunimo tarpe. Taip pat egzistuoja kontraceptinės žvakutės ir kremai – tai mažesnio veiksmingumo priemonės, kurios gali tikti perimenopauzės laikotarpiu.

Natūralus šeimos planavimas. Kai kurios moterys renkasi natūralius kontracepcijos metodus – vaisingų dienų stebėjimą, bazinės kūno temperatūros matavimą, makšties išskyrų vertinimą. Tai vadinama natūraliuoju šeimos planavimu. Nors šis būdas kai kurioms poroms tinka ir leidžia išvengti hormonų vartojimo, jis reikalauja daug disciplinos, kruopštumo ir žinių.

„Moteriai reikia stebėti savo kūną, sekti ciklą, o tai ne visada lengva. Be to, toks metodas gali kelti įtampą poroje, ypač kai vyras nori suartėjimo, o moteris žino, kad tuo metu yra vaisingos dienos“, – pažymi gydytoja D. Keršulytė ir priduria, kad šis metodas dažniau tinka poroms, kurių santykiai yra stabilūs ir kurios sąmoningai renkasi natūralų kelią. Tačiau svarbu žinoti, kad jo efektyvumas siekia apie 76 procentus.

Negrįžtama kontracepcija. Toms poroms, kurios tvirtai apsisprendusios daugiau vaikų nebeplanuoti, galima apsvarstyti ir negrįžtamus kontracepcijos metodus. Moterims tai būtų kiaušintakių perrišimas, o vyrams – vazektomija. Lietuvoje kiaušintakių perrišimas vis dar nėra plačiai taikomas, tačiau, pasak specialistės, jau matyti pokyčių: „Smagu, kad vis daugiau vyrų ryžtasi vazektomijai. Tai rodo atsakomybės pasidalijimą ir sąmoningą sprendimą šeimoje.“

Negrįžtamoji kontracepcija yra rimtas, ilgalaikis sprendimas, todėl jis visuomet turi būti apgalvotas ir aptartas su gydytoju.

Skubioji kontracepcija

Akušerė-ginekologė D. Keršulytė atkreipė dėmesį, kad skubioji kontracepcija neturėtų būti naudojama nuolat. Tai išimtinė priemonė, skirta situacijoms, kai įvyksta neplanuoti arba nesaugūs lytiniai santykiai, pavyzdžiui, plyšta prezervatyvas ar pamirštama išgerti tabletę.

„Kuo anksčiau išgeriama skubiosios kontracepcijos tabletė, tuo didesnė jos veiksmingumo tikimybė“, – pabrėžia gydytoja.

Yra dvi skubiosios kontracepcijos formos: tabletės, kurias būtina išgerti iki ovuliacijos (jos neveiksmingos, jei ovuliacija jau įvyko), ir varinė spiralė, kuri gali būti įvesta per 5 dienas po nesaugių santykių arba per 5 dienas nuo numatomos ovuliacijos pradžios. Tai veiksmingas, bet mažiau žinomas metodas.

„Moterys kartais klausia, ar po skubiosios kontracepcijos sutriks ciklas. Dažniausiai – ne, tačiau kiekvienas organizmas reaguoja individualiai“, – teigia gydytoja. Skubiosios kontracepcijos tabletės Lietuvoje parduodamos be recepto.

Kodėl būtina konsultuotis su gydytoju?

Gydytoja akušerė-ginekologė D. Keršulytė pabrėžia, kad bet kokios kontraceptinės priemonės paskyrimas turėtų būti atliekamas tik po išsamios konsultacijos. Ypač svarbu įvertinti tromboembolinių komplikacijų riziką. Pavyzdžiui, jei šeimoje buvo insultų, infarktų ar trombozių atvejų, hormoninė kontracepcija gali būti nerekomenduojama.

„Daug jaunų moterų serga trombozėmis, bet apie tai net nesusimąstome. Privalau paklausti pacienčių apie visą jų ligų istoriją, net apie psichotropinių medžiagų vartojimą“, – sako gydytoja.

Taip pat būtina įvertinti ir moters psichoemocinę būklę. Jei moteris vartoja antidepresantus, patiria panikos priepuolių ar turi nestabilią emocinę būseną, kontracepciją rekomenduojama rinktis itin atsargiai. Be to, jei yra įtariama onkologinė liga arba moteris jau serga onkologine liga, hormoninė kontracepcija neskiriama.

„Visada patariu moterims stebėti savo kūną. Jei kažkas netinka – tariamės, keičiame priemonę. Tai procesas, o ne vienkartinis sprendimas, – pabrėžia gydytoja D. Keršulytė. – Kontracepcijos parinkimas yra labai individualus, todėl tik įvertinus moters sveikatos būklę ir jos šeimos ar giminės ligų istoriją, galima parinkti moteriai tinkamiausią kontracepcijos metodą.“