Sveikatos patarimai

Kandida – grybeliniai mikroorganizmai, nuolat gyvenantys tiek moterų, tiek vyrų odos paviršiuje, burnos, virškinamojo trakto, taip pat lytinių takų gleivinėse. Dažniausiai jų nejaučiame ir sveikatos problemų jie nesukelia, kol nepakinta imuninės sistemos būklė ar hormonų balansas ir nesusidaro palankios sąlygos grybeliams daugintis. Tuomet jie ima sparčiai vešėti ir sukelia nemalonius simptomus. Ši būklė visuomenėje plačiai žinoma kaip pienligė. Kokie simptomai jai būdingi, kodėl kai kurioms moterims ji linkusi kartotis ir ką svarbu žinoti, jei pienligė užklupo nėštumo metu, pasakoja „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė-ginekologė Agnė Dičiūnienė.

Jei paklaustumėte pažįstamų moterų, greičiausiai dauguma jums atsakytų, jog tomis dienomis jaučia didesnį ar mažesnį skausmą. Ir jei vienoms jis pernelyg netrukdo ar pakanka nereceptinio skausmą malšinančio vaisto, tai daliai tenka iš anksto numatyti, kad skausmingiausią menstruacijų dieną neturėtų svarbių planų, nes skausmas kartais toks stiprus, jog riboja ir fiziškai, ir emociškai. Šiandien kalbamės su „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušere ginekologe Evelina Boreikaite ir klausiame jos – ar tikrai skausmin-gos mėnesinės visada normalios?

Kontracepcija – aktuali tema kiekvienai aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančiai porai, o pasirinkimas šiandien toks platus, kad galima rinktis nuo įprastų prezervatyvų iki kontraceptinių implantų. Vis dėlto, kalbant apie kontracepciją, netrūksta klausimų ir mitų. Ar tikrai hormoninė kontracepcija neigiamai veikia sveikatą ir kodėl kontraceptinės priemonės gali būti skirtos ne tik siekiant išvengti nėštumo, kalbamės su „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. Pasak jos, ieškant sau tinkamiausio sprendimo svarbus holistinis požiūris – įvertinami ne tik medicininiai rodikliai, bet ir moters gyvenimo būdas, įpročiai bei emocinė būsena.

Nereta moteris, perkopusi ketvirtąją gyvenimo dešimtmetį vieną dieną ima pastebėti, jog kūnas su ja tarsi pokštauja. Iki tol buvusi žvali ir energinga vis dažniau jaučia nuovargį, kuris kartais pakerta jau vėlyvą popietę, įkyrias nerimo mintis, trinka miegas. Kartais visai neti-kėtai ima permušti širdis ar užplūsta nepakeliamas karštis. Šiandien, kai daugelis gyvename itin aktyvius ir dažnai streso kupinus gyvenimus, šiuos simptomus lengva nurašyti pervargimui ar emociniam išsekimui. Tačiau specialistai pastebi, kad tai gali būti ir vieni pirmųjų perimenopauzės ženklų.

Nuo pat paauglystės, kai merginos įprastai pasimatuoja pirmąją liemenėlę iki pat me-nopauzės, o kartais ir dar ilgiau, moters krūtų audinys nuolat kinta. Reaguodamas į hormoninį foną, organizmo pokyčius ar net vartojamus vaistus, jis sukelia ir neįprastų pojūčių. Kaip keičiasi moters krūtys skirtinguose gyvenimo tarpsniuose ir kaip žinoti, kada jose jaučiami neįprasti pojūčiai tėra natūralus atsakas į hormonų svyravimus, o kada signalizuoja galimą ligą, klausiame „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos radiologės med. dr. Laimos Grinytės.

Skausmingos mėnesinės ir (ar) ovuliacija, varginantis pilvo pūtimas, nuovargis ir depresyvios mintys – tai tik keletas simptomų, kuriuos, anot statistikos, tenka patirti kone kas dešimtai pasaulio moteriai. Būtent toks skaičius moterų susiduria su endometrioze – nepiktybine, tačiau kaip reikiant varginti galinčia ir neretai skausminga lėtine ginekologine liga. Kas lemia jos atsiradimą, kaip ją atpažinti ir ar pastojus endometriozė gali išnykti savaime, klausiame Hila Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos akušerės-ginekologės Evelinos Boreikaitės.

Ginekologinės sveikatos priežiūra yra neatsiejama moters gerovės dalis, o reguliarūs apsilankymai pas specialistą padeda diagnozuoti ligas ankstyvose stadijose ir išvengti rimtų komplikacijų bei ilgo, dažnai ir sunkaus gydymo.

Gydytojas ginekologas Vilniuje Gediminas Mečėjus, dirbantis medicinos diagnostikos ir gydymo centre „Hila“, ragina moteris neatidėlioti reguliarių vizitų bei rūpintis savo sveikata.

Sunkūs pirkiniai, smagus juokas ar mankšta – ne vienai moteriai, o po 50-ies net kas antrai tampa priežastimi sukryžiuoti kojas. Šlapimo nelaikymo problema yra gerokai dažnesnė nei gali pasirodyti, nors apie ją vis dar garsiai nekalbama. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojas akušeris-ginekologas dr. Gediminas Mečėjus pastebi, kad kartojantis šlapimo pratekėjimo epizodams mažesnis skysčių vartojimas ar populiarios mankštos nepadės – metas galvoti apie efektyvesnius gydymo būdus.

Priešpaskutinę sausio savaitę kartu su Europa minėsime Gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę. Nors šiuolaikinė medicina jau yra pajėgi įveikti ir padėti išvengti šios klastingos ligos, daugybė moterų tebeatsiduoda į likimo rankas. Deja, daliai iš jų likimas būna negailestingas – kasmet vien Lietuvoje dėl gimdos kaklelio vėžio mus palieka apie 200 moterų.

Skaičiuojama, kad 1 iš 10 moterų savo gimdoje turi polipų – nepiktybinių gimdos gleivinės išaugų, įsiterpusių į gimdos ertmę. Ir nors polipai yra nepiktybiniai ir ne visais atvejais sukelia pastebimus sveikatos sutrikimus, pasak gydytojo akušerio ginekologo Povilo Varnelio, šie dariniai nėra tokie nekalti – kai kurios moterys dėl jų negali pastoti ar sėkmingai išnešioti kūdikio, o ypač budrios turėtų būti tos, kurių šeimoje būta krūties ar gimdos vėžio atvejų.

Hemorojus – itin dažna problema, su kuria susiduria didžioji dalis suaugusiųjų. Skausmingais kraujagyslių mazgeliais aplink išangės kanalą skundžiasi ir nemažai nėščių bei pagimdžiusių moterų. Laiku kreipiantis į specialistus, situacija greitai pagerėja. Apie pagrindinius hemorojaus simptomus, gydymą ir prevenciją nėštumo metu ir po gimdymo kalbamės su medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ abdominalinės chirurgijos gydytoju med. dr. Simonu Ūseliu.