Gydytoja neurologė: kada regėjimo sutrikimai slepia daugiau nei akių ligas?

Neurologinės ligos

3 min. skaitymo

Pajutus regėjimo pablogėjimą – neryškų, išblukusį vaizdą, mirgėjimą akyse, natūralu, kad pirmiausia pagalbos ieškoma akių ligų gydytojo kabinete. Gal tai ekranų sukeltas nuovargis, o gal su amžiumi vykstantis regos silpnėjimas? Tačiau kai kuriais atvejais gydytojui oftalmologui tenka konstatuoti faktą, jog akių pakitimų nėra, ir nukreipti neurologo konsultacijai. Tokius atvejus sprendžia ir Hila Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja neurologė med. dr. Ieva Sereikė. Su ja šiandien kalbamės apie tai, kada ir kokie akių simptomai galimai išduoda neurologines ligas ir kaip šios laiku diagnozuojamos, pasitelkiant pažangius sprendimus.

Šie simptomai išduoda regos nervo pakenkimus

Hila centro gydytoja neurologė med. dr. Ieva Sereikė

Pasak I. Sereikės, į neurologo kabinetą patenka žmonės, kuriems įtariami centrinės ar periferinės nervų sistemos sutrikimai, tarp jų ir regos nervo. Dažniausiai, anot specialistės, juos čia nukreipia akių ligų arba šeimos gydytojai, įvertinę žmogaus išsakytus nusiskundimus.

„Tai, kad su regėjimu susiję išsakyti nusiskundimai galimai veda prie neurologinės ligos diagnozės, galima įtarti tuomet, kai įvyksta staigus regėjimo pablogėjimas, neretai tik viena akimi ar tik vienoje pusėje. Atsiranda dėmės, mirgėjimas, kai kuriais atvejais – dvejinimasis akyse“, – simptomus vardija gydytoja neurologė.

Anot jos, centrinės nervų sistemos ligoms neretai būdinga ir tai, kad kartu su regos pakitimais pasireiškia ir kiti simptomai:

tai gali būti akių skausmas, kuriam būdingas suintensyvėjimas po didesnio fizinio krūvio ar pabuvus aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui, pirtyje, skausmas, plintantis į petį, ranką ar net koją (dažnai apibūdinamas kaip aštrus, „žaibuojantis“ ar deginantis), arba – priešingai – nutirpimas, nejautrumas.

Gali slėpti išsėtinę sklerozę ar navikus

Pasak gydytojos neurologės, minėti simptomai gali slėpti įvairias nervų sistemos ligas, tarp jų ir išsėtinę sklerozę – lėtinę autoimuninę nervų sistemos ligą, pažeidžiančią galvos ir nugaros smegenis, dėl ko ilgainiui silpsta ir lėtėja nervinių signalų perdavimas.

„Regos sutrikimas – vienas pirmųjų išsėtinės sklerozės simptomų, pasireiškiantis dar tuomet, kai nėra pastebimų kitų šiai ligai būdingų požymių. Tačiau tai liga, kuriai būdinga daug ir įvairių simptomų: pusiausvyros sutrikimas, rankų ir kojų silpnumas, nuovargis, atminties sutrikimai, dažnai pasireiškiantys bangomis – tarp pagerėjimo ir simptomų suintensyvėjimo“, – atkreipia dėmesį I. Sereikė.

Vis tik tai ne vienintelė liga – regėjimo pakitimais gali pasireikšti ir insultas, optinis neuritas (regos nervo uždegimas), o kai kuriais atvejais ir navikai.

Geba pamatuoti nervinį atsaką į vaizdo stimuliaciją

Siekiant išsiaiškinti tikslias priežastis, sukėlusias nervinius regos pakitimus, kaip vienas pirmųjų tyrimų dažnai pasitelkiamas regos sukeltųjų potencialų (RSP) tyrimas.

„Regos sukeltieji potencialai – tai elektriniai signalai, kuriuos smegenys generuoja reaguodamos į vizualinį stimulą – paprastai tariant, matomą vaizdą. Kai šių signalų greitis sulėtėja arba susilpnėja atsakas į juos, galima daryti prielaidą, jog susiduriama su galimais degeneraciniais regos nervo pažeidimais. Vienas pats šis tyrimas galutinės diagnozės neatskleidžia, kaip ir negali nustatyti pažeidimo vietos, tačiau yra labai svarbus siekiant rasti tolesnį kelią – objektyviai parinkti reikalingus tolesnius tyrimus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografija ar kitus“, – sako gydytoja neurologė.

Šis tyrimas reikšmingas diagnozuojant išsėtinę sklerozę, esamą ar buvusį ūmų optinį neuritą, paveldimas neuropatijas, regos takų kompresijas, kurias gali sukelti galvos srityje besivystantys navikai, kai kuriais atvejais – ir toksines ar tam tikrų maisto medžiagų trūkumo (pavyzdžiui, vitamino B12) sukeltas neuropatijas.

Padeda užbėgti už akių ilgalaikiams padariniams

„Regos sutrikimai, ypač staigūs ir neįprasti, dažnai būna vieni pirmųjų kur kas rimtesnių nervų sistemos sutrikimų signalų. Dėl to svarbu juos vertinti rimtai, nes neretai ankstyvas jų įvertinimas padeda laiku sureaguoti į vykstančius neurologinius pokyčius, o kai kuriais atvejais – užbėgti už akių ilgalaikiams ar negrįžtamiems padariniams“, – atkreipia dėmesį gydytoja neurologė Ieva Sereikė.