2025 04 14
Nuotolinė šeimos gydytojo konsultacija internetu
Greičiau nei per 24 val.
Darbo laikas
Darbo laikas
Hila
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7:00 - 20:00 val.
MRT tyrimai atliekami iki 21 val.
VI
8:00 - 15:00 val.
MRT tyrimai atliekami – 7.00-19.00 val.
VII
9:00 - 15:00 val.
Atliekami tik MRT tyrimai!
04.21 nedirbsime
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
04.21 nedirbsime
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas prekybos centro aikštelėje.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Laisvės pr. 10A, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
04.21 nedirbsime
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas iki 3 val. informavus Hila administratorę.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7.00–20.00 val.
04.21 nedirbsime
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Lvivo g. 101, Vilnius
I-V
7.00–20.00 val.
04.21 nedirbsime
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Mokama automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) - UNIPARK ir ParkTown.
Instrukcija kaip atsiskaityti už UNIPARK skaitykite ČIA.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
I-V
7.00-20.00 val.
VI
9.00-15.00 val.
04.21 nedirbsime
Kineziterapijos užsiėmimui prašome atvykti su sportine apranga.
Automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) prekybos centro teritorijoje.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
2013 07 12
Didelis darbo krūvis, įtampa – verslo kasdienybė, su kuria reikia mokėti gyventi
Sveika gyvensena, mityba
3 min. skaitymo
Autorė Vilija Andrulevičiūtė, Bznstart.lt
Mokslininkų teigimu, nuo 40 iki 70 proc. visų ligų, negalavimų ar paprasčiausią diskomfortą lemia didelis darbo krūvis ir nuolatinė įtampa. Nors verslo pasaulyje kasdienės įtampos vargu ar pavyktų išvengti, tinkamas požiūris į darbą ir į poilsį gali padėti apsisaugoti nuo sveikatos sutrikimų.
Nemokame subalansuoti krūvio
Dažniausiai žmonės klysta pasirinkdami darbo ir poilsio režimą. „Paprastai suveikia ir asmenybės, norinčios pirmauti, tipas. Verslininkai iš prigimties yra veržlios asmenybės, siekiančios pirmauti. Galų gale tai yra verslo varomoji jėga ir neišvengiamybė. Neretai žmonės išsikelia per aukštus tikslus, pavyzdžiui, kuo daugiau darbų atlikti per dieną, proporcingai nepaskirsto laiko darbui ir poilsiui“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja Dalia Stasinienė.
Anot šeimos gydytojos, tuomet pritrūksta poilsio, o tai laikui bėgant tampa pagrindine negalavimų bei skundų priežastimi.
Su ilgomis darbo valandomis ir jų sukeltais sveikatos sutrikimais, anot pašnekovės, yra susijęs ir menkas fizinis aktyvumas. Valandų valandas leidžiant prie kompiuterio, posėdžių stalo, pietų stalo su verslo partneriais ar klientais pernelyg mažai judama.
„Prie viso to prisideda ir žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas. Tai ir netinkamas darbo bei poilsio režimas lemia įvairius negalavimus“, – sakė D. Stasinienė.
Anot gydytojos, esame linkę delsti prieš apsilankydami medicinos įstaigoje. Nors tendencijos keičiasi į gera ir vis daugiau pacientų nelaukia, kol nebegali taikstytis su negalavimais, į medikus vis dar kreipiamasi tik tuomet, kai sveikatos problemos stipriai kenkia gyvenimo kokybei.
„Situacija turėtų keistis, profilaktinė medicininė apžiūra turėtų būti atliekama mažiausiai kartą per metus, jau nekalbant apie pasitikrinimą, kai juntami kokie nors ligos simptomai“, – sakė gydytoja.
Kenčia miegas, kraujotaka, virškinimas
Ydingo režimo sukeltus negalavimus galima suskirtyti į tris grupes.
„Pirmiausia tai yra miego, nuotaikos sutrikimai, nerimas ir galvos skausmai“, – vardijo pašnekovė.
Daugelis esame susidūrę su situacija, kai kone pusę nakties nepavyksta užmigti, o dieną tenka gelbėtis ne vienu kavos puodeliu, siekiant palaikyti budrumą. Toks ciklas veikia nuotaiką. Tampame irzlūs, imame nerimauti.
Kita ligų grupė, būdingesnė vyrams, – nestabilus kraujospūdis, įvairūs nemalonūs pojūčiai širdies plote.
Paklausta, kodėl kraujotakos ir širdies problemos labiau kamuoja vyrus, gydytoja sakė, kad tai lemia lytis ir amžius – vyrai širdies ligomis suserga anksčiau nei moterys, jų rizika yra didesnė. Taip pat, pasak D. Stasinienės, paprastai juos veikia daugiau žalingų faktorių, jie vengia kreiptis į medikus.
Trečia negalavimų, sukeltų didelio darbo krūvio ir įtampos, grupė – virškinimo sutrikimai. Neretai skundžiamės prastu virškinimu, skrandžio skausmais ir manome, kad suvalgėme netinkamo maisto. Tai gali būti streso pasekmė, atsiradusi dėl jo sukeltų ydingų mitybos įpročių.
Gydytojos teigimu, dažniausiai nusiskundimų, sukeltų darbo krūvio ir įtampos, turi verslininkai, darbą su studijomis derinantys bei vadovaujamas pareigas einantys asmenys.
Anot D. Stasinienės, streso darbe pasekmėmis dažniau skundžiasi vyrai, o moterys yra atsparesnės. Jos linkusios kreiptis dėl įtampos, patiriamos namuose.
|
40 iki 70 proc. visų ligų, negalavimų ar paprasčiausią diskomfortą lemia didelis darbo krūvis ir nuolatinė įtampa. |
Pagelbės kitokia veikla
D. Stasinienės teigimu, įvairiose erdvėse vis daugiau kalbama apie psichosocialinius veiksnius ir požiūrį į darbą.
„Aš manau, kad labai svarbus švietimas, žmonės turi turėti žinių apie įvairių faktorių poveikį jų sveikatai“, – sakė gydytoja.
Kita vertus, vien žinių neužtenka, reikia modifikuoti elgesį, keisti žalingus darbo bei poilsio režimo įpročius.
„Rizikos faktorių, susijusių su lytini ar genetika, pakeisti negalime, tačiau yra aspektų, su kuriais galime susidoroti“, – sakė D. Stasinienė. Be to, galima keisti rizikos faktorius, susijusius su žalingais įpročiais: rūkymu, alkoholio vartojimu, antsvoriu.
Anot pašnekovės, svarbu protingai pasirinkti ne tik darbo krūvį, bet ir poilsį, mat jis didina atsparumą stresui. Juk esame linkę apie darbus galvoti ir už kontoros ribų, kaip sako dažnas verslininkas, „dirbame 24 valandas per parą“.
Gydytojos teigimu, būtina atskirti darbą nuo poilsio, nes bet kokia su darbo reikalais susijusi veikla, mintys neleidžia atsikvėpti.
Paklausta, ką kasdien po darbo reikėtų padaryti, kad tos dienos krūvis ir stresas nesukeltų sveikatos sutikimų, D. Stasinienė sakė, kad svarbu vieną veiklos rūšį keisti kita.
„Jei žmogus neturi kitokių interesų, tuomet bus sunku. Naudinga užsiimti kitokia veikla, ne protine. Tai gali būti sportas, važinėjimas dviračiu, muzika. Tai padės ir geriau pailsėti, ir daugiau nuveikti darbe“, – teigė gydytoja.
6 būdai padėti sau:
|
