Šeimos gydytoja apie sveikatą ir ilgaamžiškumą: mityba ar papildai – kur dėti pirmumo ženklą?

Sveika gyvensena, mityba

3 min. skaitymo

Kūno ir proto sveikata bei ilgaamžiškumas – temos, kurios užkariauja net didžiąsias pasaulio konferencijų scenas, ir ne tik medikų. Socialiniuose tinkluose klesti sveikatingumo nuomonės formuotojai, apstu subalansuoto ir produktyvaus gyvenimo patarimų, tad nenuostabu, kad vis daugiau žmonių organizmui naudingų maisto medžiagų ieško ne tik maisto produktų, bet ir vitaminų bei papildų lentynose. Tačiau, ar madingi sulčių „šotai“, baltymų batonėliai ar supermaisto mišinukai gali atsverti nepakankamą mitybą? Apie tai, kur dėti pirmumo ženklą mitybos ir papildų lygtyje, klausiame „Hila“ Šeimos medicinos centro Vilniaus Kalnėnuose šeimos gydytojo Kristinos Kiliūtės.

Subalansuota ir visavertė mityba – vienas esminių sveikatos ramsčių

Gydytoja K. Kiliūtė pabrėžia, kad maistas mums suteikia ne tik pagrindines maistines medžiagas (vitaminus, mineralus, baltymus, riebalus ir angliavandenius), bet ir daugybę kitų sudėtinių junginių, reikalingų mūsų organizmui. Tai – skaidulos, antioksidantai, fitocheminės medžiagos, kurios veikia kartu ir teigiamai veikia sveikatą.

Šeimos gydytoja Kristina Kiliūtė

Pasak gydytojos, visavertė mityba reikalinga energijos gamybai, imuniteto palaikymui, hormonų balansui, nervų sistemos veiklai ir net odos būklei. Tyrimai rodo, kad mitybos modeliai, kuriuose gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, liesų baltymų ir gerųjų riebalų (kaip vadinamoji Viduržemio jūros dieta), susiję su mažesne lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas ar onkologiniai susirgimai, rizika.

Papildai – tik mitybos priedas

Nors daugelis viliasi, kad papildai gali kompensuoti netinkamą mitybą, šeimos gydytoja šią nuomonę vertina kritiškai: „Papildų paskirtis yra papildyti, o ne pakeisti mitybą. Jie naudingi tuomet, kai organizme nustatomas konkretus medžiagos trūkumas arba padidėjęs poreikis, pavyzdžiui, vitamino B12 trūkumas veganams, folio rūgšties poreikis nėštumo metu, vitamino D nepakankamumas šaltuoju metų laiku“.

Šeimos gydytoja atkreipia dėmesį, kad įvairi mityba aprūpina organizmą visomis būtinosiomis medžiagomis ir pasižymi sinerginiu poveikiu, kurio papildais atkartoti nepavyksta. Supermaisto mišiniai, „šotai“ ar baltyminiai batonėliai gali atrodyti patraukliai, tačiau neturi tokios vertės kaip pilnavertis maistas.

Pastaruoju metu daugėja istorijų apie žmones, kurie maitinasi tik papildais ar kokteiliais, visiškai atsisakę įprasto maisto. Tačiau toks požiūris yra išties žalingas. Anot gydytojos K. Kiliūtės, ilgalaikėje perspektyvoje papildai negali pakeisti maisto: „Tokiu atveju organizmui trūktų ne tik skaidulų ir antioksidantų, bet ir pati virškinimo sistema ilgainiui sutriktų. Žmogaus organizmas evoliuciškai pritaikytas virškinti tikrą, natūralų maistą, o ne dirbtinius mišinius“.

Gydytoja pasakoja, jog yra atvejų, kai laikinai papildų kokteiliai naudojami, pavyzdžiui, reanimacijoje gydomiems ligoniams, kurie negali valgyti įprastai. Tačiau ir tokiose situacijose stengiamasi kuo greičiau grįžti prie pilnavertės mitybos.

Įspėja gausiai vartojančius įvairius papildus

Papildai gali padėti, bet tik tada, kai jie vartojami atsakingai. Gydytoja įspėja, kad perteklinis jų vartojimas gali turėti toksinį poveikį. Dažniausiai perdozuojama riebaluose tirpių vitaminų, ypač A ir D. Šios medžiagos kaupiasi organizme, todėl didelės dozės ilgainiui gali pakenkti.

„Taip pat reikėtų žinoti, kad kai kurie papildai gali sąveikauti su vartojamais vaistais ir pakeisti jų veiksmingumą. Tai gali apsunkinti gydymą ar iškreipti ligos eigą. Be to, ne visi papildai dera tarpusavyje, pavyzdžiui, kartu vartojant geležies ir kalcio papildus, sumažėja geležies pasisavinimas, tad organizmas negauna laukiamo rezultato“, – pasakoja „Hila“ šeimos gydytoja K. Kiliūtė.

Papildų gamyba taip pat nėra taip griežtai reglamentuojama kaip vaistų, todėl neatidžiai pasirinkus gamintoją, galima įsigyti užterštų ar net suklastotų produktų. Tai gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį sveikatai – nuo organų veiklos sutrikimų iki padidėjusios onkologinių susirgimų rizikos.

Sveikatos pagrindas – ne kapsulėje

Norint iš tiesų pasirūpinti savo sveikata, specialistė rekomenduoja pradėti ne nuo papildų, o nuo bazinių gyvenimo būdo įpročių.

„Trys pagrindinės „kolonos“, laikančios mūsų gerą savijautą kasdien, yra visavertė mityba, kokybiškas miegas ir fizinis aktyvumas. Mityba turėtų būti kuo įvairesnė, minimaliai apdorota, svarbu šviežias, namuose gamintas maistas. Lėkštėje turėtų atsirasti daugiau vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, liesų baltymų, gerųjų riebalų (pvz., aliejaus, riešutų, sėklų). Reikėtų riboti raudonos mėsos ir alkoholio vartojimą“, – pabrėžia gydytoja.

Ne mažiau svarbus ir miegas. Šeimos gydytoja K. Kiliūtė rekomenduoja miegoti bent 7–7,5 valandos per parą, einant miegoti ir keliantis tuo pačiu metu, net ir savaitgaliais. Optimalus užmigimo laikas – iki 22–23 val.

Gydytoją pabrėžia ir fizinio aktyvumo svarbą. Ji pataria bent 1–2 kartus per savaitę atlikti jėgos pratimus, o dar porą kartų užsiimti ištvermę lavinančia veikla, tokia kaip plaukimas, greitas ėjimas, bėgimas ar komandiniai žaidimai, ypač gryname ore.