2025 06 09
Šeimos gydytoja kreipiasi į vyrus – profilaktiškai rūpintis savo sveikata svarbu jau trisdešimties
Urologinės ligos, vyro sveikata
4 min. skaitymo

Nors šiuolaikinė medicina jau gali pasiūlyti išties pažangių galimybių net ir itin sunkioms ligoms gydyti, vis plačiau ir garsiau kalbama apie ligų prevenciją kaip pirmąjį žingsnį sveiko ir ilgo gyvenimo link, ir vyrų sveikatos srityje tai ne išimtis. Vis dėlto mūsų šalies vyrai, kaip pastebi gydytojai, vis dar linkę atidėlioti apsilankymus pas specialistus, o kai kurie netgi neigia negalavimus ar simptomus iki tol, kol šie tampa tiesiog nepakenčiami, arba jaučia gėdą atvirai kalbėti apie intymios sveikatos problemas.
Specialistai pabrėžia: sveikata nėra tik ligos nebuvimas, tai – energija, darbingumas ir emocinis stabilumas, būtini visaverčiam gyvenimui.
Pasak Vilniaus Lazdynų mikrorajone įsikūrusio „Hila“ Šeimos medicinos centro gydytojos Jūratės Grigės, sveikata svarbu rūpintis nuo pat jauno amžiaus. Be to, pasitaiko atvejų, kai jau vaikystėje randama rizikos ženklų, pavyzdžiui, padidėjęs cholesterolio kiekis.
Skirtingais amžiaus tarpsniais – skirtingi sveikatos iššūkiai
Šeimos gydytoja J. Grigė išskiria tris pagrindinius vyrų amžiaus tarpsnius ir jiems būdingus sveikatos iššūkius:
- Jauni vyrai (18–39 m.) dažniausiai kreipiasi dėl traumų, lytiškai plintančių infekcijų, taip pat susiduria su psichologiniais sunkumais. Šiame amžiuje svarbu atkreipti dėmesį ir į sėklidžių vėžio bei ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
- Vidutinio amžiaus vyrai (40–64 m.) jau susiduria su lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, aukštu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu, padidėjusiu cholesterolio kiekiu, prostatos problemomis, erekcijos sutrikimais, taip pat depresija. Deja, jau šiame amžiaus tarpsnyje širdies ligos tarp vyrų, anot gydytojos, yra viena dažniausių mirties priežasčių.
- Vyresni vyrai (65+ m.) dažniau patiria širdies infarktą, insultą, jiems diagnozuojama demencija ar onkologiniai susirgimai. Dažnai būna kelių ligų derinys, todėl būtina nuolatinė stebėsena.
Ką tikrinti 30-ies?

Nors dauguma trisdešimtmečių šiame amžiaus tarpsnyje, regis, išgyvena tikrą piką – kuria karjeras, šeimas, namus, pasak šeimos gydytojos Jūratės Grigės, būtent šiame amžiuje verta pradėti rimčiau rūpintis savo širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata. Reikėtų kasmet matuoti kraujospūdį, vertinti kūno masės indeksą, gyvenimo būdo įpročius, atlikti kraujo tyrimus, elektrokardiogramą (EKG). Jei nustatomi rizikos veiksniai, gali būti atliekama plaučių rentgenograma ar vidaus organų echoskopija. Prireikus pacientas siunčiamas pas specialistus, o tolesni tyrimai derinami individualiai.
Taip pat gydytoja pabrėžia psichikos sveikatos svarbą: depresijos simptomai dažniausiai išryškėja nuo 35 metų, o savižudybių dažnis yra didžiausias tarp 50–59 metų vyrų.
„Šios rizikos dažnai susijusios su lėtinėmis ligomis, skyrybomis, ekonominėmis problemomis. Nors nėra valstybinės psichikos sveikatos profilaktinės patikros programos, šios temos svarbu nepamiršti“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
Sveikata po 40-ies – vis svarbesnė
Nuo 40 metų visiems vyrams (beje, tai taikoma ir moterims) rekomenduojama dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje, o priklausantiems padidintos rizikos grupei – pradėti sekti ir prostatos sveikatą. „Jei šeimoje yra sirgusių prostatos vėžiu, pavyzdžiui, jei juo sirgo tėtis, senelis ar brolis, PSA tyrimą rekomenduojama atlikti jau nuo 45 metų, o kai kuriose Europos šalyse šis tyrimas atliekamas jau nuo 40 metų“, – pažymi gydytoja J. Grigė.
Taip pat šiame amžiuje verta atlikti pirmąjį išsamų akių ištyrimą, kurio metu įvertinamas regėjimo aštrumas, akispūdis bei glaukomos rizika. Glaukoma – gana klastinga akių liga, nes jos simptomai ilgai nejuntami, net ir jau vykstant pakitimams akyse.
50 metų – neignoruokite sveikatos patikrų
Nuo 50 metų vyrams tęsiamos širdies ir kraujagyslių ligų bei prostatos vėžio prevencijos programos. Pradedama taikyti valstybės finansuojama storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Atliekamas slapto kraujo išmatose testas, o jei rezultatas teigiamas, skiriama kolonoskopija.
Be to, gydytoja atkreipia dėmesį, kad vertėtų pasvarstyti ir apie profilaktinį plaučių vėžio ištyrimą, ypač tiems vyrams, kurie daug ir dažnai rūko ar turi onkologinių ligų šeimos istorijoje. Jiems rekomenduojama mažos dozės kompiuterinė tomografija (LDCT). Pasak specialistės, tai efektyvus būdas aptikti ankstyvus pakitimus plaučiuose.
Atidėliojimą pamažu keičia sąmoningumas
„Hila“ Šeimos medicinos centro gydytoja Jūratė Grigė sako pastebinti, kad nemaža dalis vyrų vis dar linkę atidėlioti apsilankymus gydymo įstaigose. Iš dalies tai lemia nerimas ar baimė, jog išgirs nelauktą diagnozę, o iš dalies – ir tai, kad apie kai kurias sveikatos problemas, pavyzdžiui, intymias, vis dar nedrįstama kalbėti net su gydytoju.
„Kai kurie tyrimai, pavyzdžiui, šlapimo ar išmatų, prostatos tyrimas, taip pat vizitas pas urologą ar proktologą, kai kuriems vis dar kelia nejaukumą. Tačiau svarbu suprasti, kad gydytojui tai – jo darbo dalis. Nesvarbu, ar tai būtų nosis, ar prostata – viskas yra vienodai svarbu“, – sako gydytoja.
Vis dėlto, pasak gydytojos, galima pasidžiaugti, kad pamažu atidėliojimą keičia sąmoningumas: vis daugiau vyrų patys kreipiasi į specialistus, nes jiems rūpi jų sveikata, jie nori būti aktyvūs, stiprūs ir šalia savo artimųjų.
Tiesa, neretai užsukti pas gydytoją paskatina ir gyvenimo patirtys bei įvykiai – tiek teigiami (šeimos sukūrimas, tėvystė), tiek ir neigiami (netikėta artimo draugo ar šeimos nario liga ar mirtis, ypač kai šie iš pažiūros atrodė dar jauni ir kupini energijos, taip pat skyrybos).
„Rūpinimasis sveikata nėra silpnumo ženklas. Tai drąsa pripažinti, kad jums svarbu būti stipriam, gyventi kokybiškai ir ilgai. Tai pagarba sau ir tiems, kurie jus myli“, – pabrėžia gydytoja.