2025 11 04
Gastroenterologas apie pavojingą skrandžio bakteriją, kurią turi kone kas antras: siejama ir su skrandžio vėžio išsivystymu
Virškinamojo trakto ligos
3 min. skaitymo
Gastroezofaginis refliuksas – dažnas šiuolaikinio žmogaus virškinimo sutrikimas, kuris pasireiškia nemaloniais simptomais, tokiais kaip padidėjęs skrandžio rūgštingumas, rėmuo, deginimo pojūtis krūtinėje. Vis daugiau dėmesio skiriama ir Helicobacter pylori bakterijai kaip vienai iš galimų gastroezofaginio refliukso priežasčių. Apie tai, kuo ši bakterija pavojinga, kaip ji paveikia mūsų skrandį ir kodėl svarbu ją gydyti laiku, kalbamės su „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoju gastroenterologu Artautu Mickevičiumi.
H. pylori yra rūgščiai aplinkai atspari bakterija, dažniausiai aptinkama skrandžio gleivinėje. Ji laikoma viena dažniausių lėtinių infekcijų sukėlėjų pasaulyje. Įvairių šaltinių duomenimis, pasaulyje ir Lietuvoje jos paplitimas siekia apie 50 proc. populiacijos. Išsivysčiusiose šalyse, pasak gydytojo, šis procentas gali būti mažesnis, o besivystančiose šalyse – didesnis.
H. pylori infekcija dažniausiai perduodama vaikystėje, per pirmuosius dešimt gyvenimo metų. Gydytojas gastroenterologas pasakoja, jog užsikrėtimo keliai gali būti įvairūs: per seiles ar išmatas, per užterštą maistą ir vandenį, bendrus indus, prastą higieną. Blogos sanitarinės sąlygos ar nepakankamas rankų plovimas po tualeto taip pat didina riziką.
Kaip ši bakterija veikia skrandį?

H. pylori bakterijos, patekusios į skrandį, suardo gleivinę, kuri natūraliai saugo nuo rūgšties poveikio. Dėl to atsiranda uždegimas, erozijos, opos, o ilgainiui – ir ikivėžiniai pakitimai.
„Bakterijoms suardžius gleivinės vientisumą, skrandžio rūgštis paveikia gilesnius sluoksnius, atsiranda erozijos, vėliau – ir opos. Skrandžio gleivinėje bakterijos sukelia lėtinį uždegimą, kuris lemia skrandžio gleivinės ląstelių metaplaziją ir displaziją“, – paaiškina gydytojas A. Mickevičius.
Infekcija gali pasireikšti gana įvairiais simptomais. Dažniausiai jaučiamas deginantis ar graužiantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas, raugėjimas, pilnumo jausmas pavalgius, pilvo pūtimas, net nepaaiškinamas svorio kritimas.
Kodėl svarbu gydyti H. pylori?
Gastroenterologo teigimu, H. pylori bakterijos gydymas (eradikacija) yra svarbus žingsnis ne tik siekiant pagerinti savijautą, bet ir užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms: „Gydymas skiriamas tik patvirtinus infekciją ir esant indikacijoms, tokioms kaip opos, gastritas, gleivinės atrofija, vaadinamoji Barreto stemplė. Naikindami H. pylori infekciją taip pat mažiname tam tikros skrandžio lokalizacijos vėžio išsivystymo riziką“, – pabrėžia gydytojas A. Mickevičius.
Tačiau gydymas, anot jo, ne visada vienodas visiems pacientams, jo sėkmė priklauso nuo kelių faktorių, pavyzdžiui, kelintą kartą pacientui taikomas gydymas, koks yra bakterijos atsparumas antibiotikams konkrečiame regione.
„Lietuva patenka į nedidelio H. pylori infekcijos atsparumo klaritromicinui regioną, todėl suaugusiems rekomenduojamas pirmos eilės gydymas“, – pažymi specialistas ir priduria, jog net po sėkmingo gydymo galimi pakartotiniai užsikrėtimai. Išgydžius H. pylori infekciją, pakartotinai užsikrečia nuo 2,5 iki 5 proc. pacientų. Užsikrėtimai dažnesni vaikams, asmenims su silpnu imunitetu ar gyvenantiems prastomis gyvenimo sąlygomis.
Gastroskopija – ne tik diagnostika, bet ir prevencija
Siekiant tiksliai nustatyti H. pylori infekciją bei įvertinti skrandžio gleivinės būklę, dažnai atliekama gastroskopija. Tai tyrimas, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną.
„Šio tyrimo metu paimtas mažas skrandžio gleivinės gabaliukas (biopsija) išsiunčiamas histologiniam ištyrimui. Kitas H. pylori diagnostikos metodas yra ureazės testas, kurio metu, jei aptinkama bakterija, testas sureaguoja per 1–15 min.“, – aiškina gydytojas A. Mickevičius.
Šio tyrimo nereikėtų bijoti ar atidėlioti. Jis ypač svarbus tiems, kuriems pasireiškia nauji ar neaiškūs virškinimo simptomai, ar šeimoje yra buvę skrandžio onkologinių ligų atvejų.
„Hila“ centre gastroskopija atliekama su intravenine nejautra. Pacientas nejaučia diskomforto, o tai padeda sumažinti tyrimo baimę ir nerimą.
Svarbu žinoti, kad gydymas antibiotikais skiriamas tik nustačius bakteriją ir įvertinus bendrą paciento būklę. Nekontroliuojamas antibiotikų vartojimas gali būti ne tik neveiksmingas, bet ir pavojingas.
Gydytojas gastroenterologas A. Mickevičius atkreipia dėmesį, kad H. pylori dažniausiai pažeidžia apatinę skrandžio dalį, todėl net ir išgydžius infekciją, viršutinės dalies onkologinių ligų prevencijai būtina išlikti budriems. Be to, lėtinė infekcija gali pasireikšti ir neįprastais simptomais, pavyzdžiui, geležies stokos anemija, kurią dažnai sunku susieti su skrandžio būkle.
Todėl gydytojai ragina kreiptis profesionalios pagalbos – tik tinkamai pasirinkus tyrimus ir gydymą, galima pasiekti ilgalaikių rezultatų.