2025 06 30
Nuotolinė šeimos gydytojo konsultacija internetu
Greičiau nei per 24 val.
Darbo laikas
Darbo laikas
Hila
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7:00 - 20:00 val.
MRT tyrimai atliekami iki 21 val.
VI
8:00 - 15:00 val.
MRT tyrimai atliekami – 7.00-19.00 val.
VII
9:00 - 15:00 val.
Atliekami tik MRT tyrimai!
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas prekybos centro aikštelėje.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Laisvės pr. 10A, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas iki 3 val. informavus Hila administratorę.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7.00–20.00 val.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Lvivo g. 101, Vilnius
I-V
7.00–20.00 val.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Mokama automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) - UNIPARK ir ParkTown.
Instrukcija kaip atsiskaityti už UNIPARK skaitykite ČIA.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
I-V
7.00-20.00 val.
VI
9.00-15.00 val.
Kineziterapijos užsiėmimui prašome atvykti su sportine apranga.
Automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) prekybos centro teritorijoje.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
2025 07 07
Šeimos gydytoja apie sveikatai pavojingas bakterijas : tikras „mikrobiologinis rojus“ klesti mūsų namų virtuvėse
Virškinamojo trakto ligos
5 min. skaitymo
Kaip dažnai keičiate indams plauti ar stalviršiams valyti skirtas kempinėles?
Tai valymo priemonė, kurią rasime kone kiekvienuose namuose ir kurią kone kiekvienas naudojame praktiškai kasdien. Tačiau ar galite įsivaizduoti, kad kempinėlėse aptinkama per 360 rūšių mikroorganizmų, o vos viename porėtame kubiniame centimetre jų gyvena net 6,5 karto daugiau, nei yra gyventojų Žemėje? „Tai – tikras mikrobiologinis rojaus kampelis“, – sako „Hila“ Šeimos medicinos centro gydytoja Agnė Šimonienė, kuri, pasak jos pačios, teigia, kad tai gali sukelti ir netikėtus sveikatos sutrikimus.
Gali sukelti apsinuodijimą maistu
Pasak šeimos gydytojos, virtuvės kempinėlėse galima aptikti tokių patogeninių mikroorganizmų kaip Enterobacteriaceae, Salmonella, E. coli, Klebsiella spp. (net karbapenema atsparūs atvejai) ar Staphylococcus spp.
„Įprastai šiuos mikroorganizmus aptiksime neapdorotame maiste. Pavyzdžiui, salmonelės aptinkamos ant žalios mėsos, ypač paukštienos, taip pat ant kiaušinių arba gerai nenuplautų daržovių. Kampilobakterijos dažnai sutinkamos termiškai neapdorotoje mėsoje, ypač laikomoje vakuuminėse pakuotėse, o E. coli bakterijos plinta per nešvarias rankas ir paviršius, taip pat per užterštą maistą, – pasakoja gydytoja ir priduria – Nuolat drėgnose vietose, be kita ko, ir šaldytuvuose, galima aptikti listerijų. Šios bakterijos itin pavojingos besilaukiančioms moterims, mažiems vaikams ir senjorams.“
Pasak gydytojos, virtuvėje šie ir kiti mikroorganizmai nesunkiai patenka ant įrankių, kuriais ruošiame maistą, pjaustymo lentelių, stalviršių bei jau minėtų virtuvės kempinėlių.
Patekusios į žmogaus organizmą, šios bakterijos sukelia apsinuodijimo maistu simptomus: viduriavimą, pykinimą, vėmimą, pilvo skausmą ir karščiavimą.
Paklausta, ar tiesa, kad nešvarioje virtuvės kempinėlėje bakterijų galima aptikti daugiau nei ant klozeto dangčio, gydytoja sako, kad tai patvirtina moksliniai tyrimai. Iš tiesų 2017 m. Scientific Reports publikuotas tyrimas atskleidė, kad viename kempinėlės kubiniame centimetre gyvena kur kas daugiau bakterijų nei ant tualeto sėdynės. „Mikroorganizmai geriausiai tarpsta tamsiose, drėgnose ir šiltose vietose, kuriose daug maisto likučių. Virtuvės kempinėlėse rasime visas šias sąlygas, be to, kitaip nei tualetus, jų nevalome agresyviomis dezinfekcinėmis priemonėmis“, – šypsosi gydytoja A. Šimonienė.
Indų ploviklis bakterijų nesunaikina
Natūraliai kyla klausimas, kodėl kempinėlėse veisiasi ištisos bakterijų kolonijos, jei dažniausiai jas naudojame kartu su indų plovikliu, laikomu viena toksiškiausių buitinės chemijos priemonių?
Anot gydytojos, svarbu suprasti, kad pagrindinė indų ploviklio paskirtis – šalinti riebalus ir purvą. Jis nėra stiprus dezinfektantas, nebent tai būtų speciali antibakterinė priemonė. Taigi įprastas indų ploviklis bakterijų nesunaikina, tik jas nuplauna – ir tai tik tuo atveju, jei indus plaunate kruopščiai ir karštu vandeniu.
Dėl porėtos struktūros tai labai patogi ir palanki vieta bakterijoms kauptis. Per kempinėles šios vėl gali patekti ant indų, virtuvės įrankių ar paviršių – net ir naudojant antibakterinį ploviklį, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Maistą teršia ir mikroplastikas
Dar viena aktuali problema – mikroplastikas. Virtuvės šluostės ir kempinės gaminamos iš sintetinių medžiagų – plastiko, kuris, veikiamas intensyvaus trynimo ir šveitimo, mikroskopinėmis dalelėmis patenka į aplinką ir, deja, nesunkiai patenka į mūsų kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą bei kaupiasi organizme. Tai ypač pasakytina apie dažnai liaupsinamas kempines-trintukus, kurios šiurkščiau valant tiesiog susidėvi.
„Yra žinoma, kad, patekęs į žmogaus organizmą, mikroplastikas skatina uždegiminius procesus, gali trikdyti hormoninės sistemos veiklą, turėti neigiamos įtakos imunitetui, medžiagų apykaitai, net vaisingumui. Be to, šios mikroskopinės dalelės linkusios kauptis organizme“, – atkreipia dėmesį Vilniaus Antakalnio „Hila“ Šeimos medicinos centre konsultuojanti gydytoja A. Šimonienė.
Kaip sumažinti infekcijos pavojų namų virtuvėje?
Paklausta, ar yra būdų sumažinti galimos infekcijos riziką namų virtuvėje, šeimos gydytoja sako, kad tam padeda elementarios higienos taisyklės, kurias, deja, ne visada prisimename:
- Dažniau keisti virtuvės kempinėles – ne tik tada, kai jos akivaizdžiai susidėvi. Idealu tai daryti ne rečiau kaip kas 1–2 savaites. Tiesa, toks įprotis ne itin draugiškas aplinkai, tad kaip alternatyvą galima rinktis indams plauti skirtą šepetėlį. Kitaip nei kempinėlė, pasak gydytojos, šepetėlis greičiau išdžiūsta, todėl jame bakterijos neužsilaiko taip lengvai.
- Po indų plovimo ar paviršių valymo kempinėles ir šluostes būtina gerai išplauti ir nusausinti. Be to, naudinga jas palaikyti verdančiame vandenyje, nes organizmui pavojingos bakterijos linkusios žūti aukštoje temperatūroje.
- Nepamiršti tinkamai prižiūrėti ir valyti šaldytuvą. „Rekomenduojama šaldytuve nustatyti ne aukštesnę kaip +4 laipsnių Celsijaus temperatūrą, neleisti susidaryti kondensatui, taip pat reguliariai tikrinti, ar nėra pasibaigusio galiojimo maisto produktų. Taip pat nepamiršti reguliariai valyti šaldytuvą, naudojant, pavyzdžiui, vandens ir muilo tirpalą“, – sako A. Šimonienė.
- Šaldytuve atskirti neapdorotą mėsą, žalius kiaušinius, nuo valgyti jau paruoštų maisto produktų.
- Reguliariai plauti virtuvės šiukšliadėžes. Tai reikėtų daryti kartą per savaitę, naudojant karštą vandenį ir muilą, o papildomai – pervalyti dezinfekuojančiu valikliu.
- Kartą per dvi savaites kruopščiai išvalyti indaplovę. Tai galima padaryti specialiu indaplovės valymo režimu pagal gamintojo instrukcijas. Taip pat labai svarbu reguliariai ištuštinti ir išvalyti indaplovės filtrus, kuriuose kaupiasi maisto bei riebalų likučiai.
- Atsakingai valyti virtuvės paviršius: stalviršius, kaitlentę, gartraukį, jungiklius, spintelių ir orkaitės rankenėles, o ypač – virtuvės kriauklę.
- Žinoma, būtina atsakingai plauti maisto gaminimui naudojamus įrankius, indus ir pjaustymo lenteles. O po sąlyčio su neapdorotu maistu – kruopščiai nusiplauti rankas.
Vengiantiems naudoti cheminius valiklius gydytoja primena, kad yra ir natūralių priemonių, padedančių palaikyti švarą. Tai – actas, kuris per 5–10 min. gali sunaikinti iki 85 proc. patogeniškų mikroorganizmų ir neutralizuoti nemalonius kvapus. Citrinų sulčių ir druskos mišinys pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir turi šveičiamąjį poveikį. Dar viena natūrali riebalų šalinimo, dezinfekavimo bei kvapų naikinimo priemonė – soda. Taip pat veiksmingi karštas vanduo ir arbatmedžio aliejus.
Pasak gydytojos, mūsų aplinkoje ir net mūsų pačių organizme apstu įvairiausių bakterijų. Ne visos jos yra pavojingos ar daro žalos, tačiau apsisaugoti nuo infekcijas sukeliančių mikroorganizmų visada padeda tinkama asmens ir aplinkos higiena.
Nedelskite, rūpinkitės savimi!
Registruotis konsultacijaiPlačiau apie šeimos medicinos paslaugas:
Susiję straipsniai
