2025 02 21
Nuotolinė šeimos gydytojo konsultacija internetu
Greičiau nei per 24 val.
Darbo laikas
Darbo laikas
Hila
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7:00 - 20:00 val.
MRT tyrimai atliekami iki 21 val.
VI
8:00 - 15:00 val.
MRT tyrimai atliekami – 7.00-19.00 val.
VII
9:00 - 15:00 val.
Atliekami tik MRT tyrimai!
04.21 nedirbsime
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
04.21 nedirbsime
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas prekybos centro aikštelėje.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Laisvės pr. 10A, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
04.21 nedirbsime
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas iki 3 val. informavus Hila administratorę.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7.00–20.00 val.
04.21 nedirbsime
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Lvivo g. 101, Vilnius
I-V
7.00–20.00 val.
04.21 nedirbsime
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Mokama automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) - UNIPARK ir ParkTown.
Instrukcija kaip atsiskaityti už UNIPARK skaitykite ČIA.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
I-V
7.00-20.00 val.
VI
9.00-15.00 val.
04.21 nedirbsime
Kineziterapijos užsiėmimui prašome atvykti su sportine apranga.
Automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) prekybos centro teritorijoje.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
2021 03 08
Skaidulos – jų gausu kasdieniuose maisto produktuose, tačiau jų vis tiek suvartojame perpus mažiau nei reikėtų
Virškinamojo trakto ligos
3 min. skaitymo
Kovo mėnuo visame pasaulyje minimas kaip kovos su kolorektaliniu, populiariai vadinamu žarnyno vėžiu mėnuo. Nors ši onkologinė liga Lietuvoje tebėra viena dažniausių, jos plitimą galima suvaldyti laiku atlikus profilaktinius tyrimus ir laikantis subalansuotos mitybos – ypač svarbu vartoti pakankamai skaidulinių medžiagų, kurios gali padėti sumažinti daugelio ne tik virškinamojo trakto, bet ir sisteminių ligų. Apie tai, kas yra skaidulos, kuo jos naudingos ir kiek iš tiesų jų reikia suvartoti kasdien, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja dietologe Dalia Vaitkevičiūte.
„Skaidulos – tai augalinės kilmės maistinės medžiagos. Jos gali būti tiek tirpios, tiek netirpios ir atlieka skirtingas funkcijas. Skaidulos yra svarbios mūsų žarnyno pagalbininkės – skatina žarnyną veikti greičiau, padeda pašalinti iš jo su maistu gautus nereikalingus riebalus, yra žarnyno gerųjų bakterijų šaltinis. Tuo pat metu skaidulos lėtina virškinimo procesą, todėl vartodami daug skaidulų turinčio maisto ilgiau jaučiamės sotūs“, – pasakoja gydytoja dietologė D. Vaitkevičiūtė.
Skaidulų trūkumas turi įtakos cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi
Pasak gydytojos, jei mityboje per mažai skaidulų, gali kilti įvairių su virškinimu ir ne tik su juo susijusių problemų. Dėl nepakankamo skaidulų kiekio gali kamuoti vidurių užkietėjimas, dėl kurio ilgainiui gali atsirasti hemorojus. Taip pat nepakankamas skaidulų kiekis mityboje siejamas su padidėjusia blogojo cholesterolio koncentracija kraujyje, padidėjusia rizika susirgti cukriniu diabetu, nutukimu bei širdies ir kraujagyslių ligomis.
Paklausta, ar yra nustatyta, kiek skaidulų žmogui reikia suvartoti per dieną, gydytoja D. Vaitkevičiūtė sako, kad rekomenduojama skaidulų paros norma priklauso ir nuo lyties.
„Moterims kasdien rekomenduojama suvartoti apie 25 g skaidulų, vyrams kiek daugiau – apie 38 g. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad iš tiesų kasdien su maistu skaidulų gauname bene perpus mažiau – vos apie 15 g. Vaikų mityboje šių naudingųjų medžiagų taip pat labai trūksta“, – atkreipia dėmesį gydytoja dietologė.
Skaidulų gausu kasdieniuose maisto produktuose
Nors daugelio mūsų mityboje skaidulų yra mažiau nei rekomenduojama, jų nepakankamumą lemia ne skaidulų trūkumas maiste, bet mitybos įpročiai – vartojama daug rafinuotų ir perdirbtų maisto produktų ir nepakankamai šviežių daržovių ir vaisių.
Pasak gydytojos D. Vaitkevičiūtės, naudingų skaidulų yra visuose vaisiuose ir daržovėse, taip pat grūdinėse kultūrose. Kad su šiais maisto produktais gautume pakankamai skaidulų, reikia atsižvelgti į keletą svarbių dalykų. Skaidulų ypač turtingi viso grūdo produktai, todėl patartina rinktis viso grūdo duoną ir kitus produktus. Norint gauti daugiau skaidulų iš vaisių, juos naudingiau tiesiog suvalgyti, t. y. vartoti ne sultis.
Rekomenduojama riboti raudonos mėsos vartojimą
Kalbant apie riziką susirgti kolorektaliniu vėžiu, neretai minima ir raudona mėsa – esą gausus jos vartojimas didina šios ligos riziką.
„Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, jog gausus perdirbtos raudonos mėsos vartojimas didina riziką susirgti žarnyno vėžiu. Kai kurie tyrimai rodo ir ryšį tarp gausaus raudonos mėsos vartojimo ir padidėjusios kolorektalinio vėžio rizikos, tačiau šių tyrimų įrodymai nėra tokie aiškūs kaip perdirbtos mėsos atveju. Perdirbti mėsos produktai – tai mėsos gaminiai, kuriuos daugelis iš mūsų labai mėgsta. Tai – įvairios dešros, dešrelės, sūdyti, rūkyti mėsos gaminiai. Šių produktų vartojimą rekomenduojama mažinti ir riboti iki minimalaus kiekio, o ir neperdirbtos raudonos mėsos vartoti iki 3–4 kartų per mėnesį, t. y. maždaug kartą per savaitę“, – atkreipia dėmesį gydytoja D. Vaitkevičiūtė.
Kiaulieną ir jautieną, pasak gydytojos dietologės, rekomenduojama dažniau keisti kitos rūšies mėsa, pavyzdžiui, vištiena, kalakutiena ar triušiena. Įdomu tai, kad žvėriena nepriskiriama nė vienai iš šių mėsos kategorijų, o duomenų apie jos vartojimą taip pat nėra daug, todėl šios mėsos vartojimą taip pat rekomenduojama riboti iki karto per savaitę.
Daugiau apie virškinamojo trakto ligų diagnostiką ir gydymą
Susiję straipsniai
