Sveikatos patarimai

„Tuščios kalorijos“ ir kitais panašiais epitetais linksniuojamas ne kas kitas, o bene kiekvienam gerai pažįstamas cukrus. Vieni jo suvartojamo kiekio neskaičiuoja, kiti ginasi, jog cukrų jau seniai išbraukė iš savo mitybos. Tačiau ar įmanoma visiškai atsisakyti cukraus? Apie tai, kad cukrus nėra tik baltos smulkios granulės, kodėl jis reikalingas mūsų smegenims ir kaip net itin prisižiūrėdami sveikos mitybos apsigauname nepakankamai atidžiai skaitydami maisto produktų etiketes, pasakoja „Hila“ Šeimos medicinos centro Vilniaus Kalnėnuose šeimos gydytoja Kristina Kiliūtė.

Naktimis atsibundate su tarsi „užmigusia“ ranka, tirpsta pirštai, maudžia plaštaka? O gal ryte sunku išlaikyti kavos puodelį, nes pirštai tarytum neklauso? Tai tik dalis simptomų, ku-riuos daugelis linkę priskirti nuovargiui ar nepatogiam čiužiniui. Tačiau „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Mindau-gas Jasinskas atkreipia dėmesį, kad neretai už šių pojūčių slepiasi rimtesnė problema – periferinių nervų kompresinė neuropatija.

Lietuvoje vis dažniau pasigirsta kalbų apie prastėjančią vaikų sveikatą – tiek fizinę, tiek ir emocinę. Nepaisant to, didžioji dalis vaikus auginančių tėvų vaikų sveikatos patikras vis dar vertina tiesiog kaip formalumą, kurio reikalauja šalies ugdymo įstaigos. Tačiau daug dėme-sio vaikų sveikatai ir jų emocinei būsenai skirianti „Hila“ | Šeimos medicinos centro Vilniaus Kalnėnuose šeimos gydytoja Aistė Viršilienė sako, jog toks tėvų požiūris nėra atsakingas. Su ja šiandien kalbamės apie dažniausias šių dienų vaikų sveikatos problemas ir iššūkius bei dėl ko turėtų susirūpinti tėvai.

Atšilus orams, miestų parkai, takai ir stadionai prisipildo aktyviai judančių žmonių – bėgiojančių, minančių dviračius ar žaidžiančių futbolą. Deja, po žiemos pertraukos, kai kūnas dar nėra pasiruošęs intensyviam krūviui, dažnai pasitaiko traumos. Skubėjimas pradėti sportuoti be tinkamo pasiruošimo gali baigtis nemaloniais patempimais ar net rimtesnėmis prob-lemomis. Apie tai, kodėl būtinas apšilimas ir kokius pratimus verta atlikti prieš treniruotę lauke, kalbamės su „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeute Gabriele Kacevičiūte.

Nuo pat paauglystės, kai merginos įprastai pasimatuoja pirmąją liemenėlę iki pat me-nopauzės, o kartais ir dar ilgiau, moters krūtų audinys nuolat kinta. Reaguodamas į hormoninį foną, organizmo pokyčius ar net vartojamus vaistus, jis sukelia ir neįprastų pojūčių. Kaip keičiasi moters krūtys skirtinguose gyvenimo tarpsniuose ir kaip žinoti, kada jose jaučiami neįprasti pojūčiai tėra natūralus atsakas į hormonų svyravimus, o kada signalizuoja galimą ligą, klausiame „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos radiologės med. dr. Laimos Grinytės.

Pasaulio sveikatos organizacijos statistika skelbia, kad galvos skausmą patiria maždaug 40 proc. gyventojų. Dažnas su šiuo skausmu susigyvena ir lengvai atpažįsta kūno siunčiamus signalus, išmoksta sau padėti. Visgi į ūmų bei stiprų galvos skausmą nederėtų žvelgti pro pirštus. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas neurologas Jokūbas Fišas įvardija, koks galvos skausmas yra ypač pavojingas bei kaip sau padėti.

Skausmingos mėnesinės ir (ar) ovuliacija, varginantis pilvo pūtimas, nuovargis ir depresyvios mintys – tai tik keletas simptomų, kuriuos, anot statistikos, tenka patirti kone kas dešimtai pasaulio moteriai. Būtent toks skaičius moterų susiduria su endometrioze – nepiktybine, tačiau kaip reikiant varginti galinčia ir neretai skausminga lėtine ginekologine liga. Kas lemia jos atsiradimą, kaip ją atpažinti ir ar pastojus endometriozė gali išnykti savaime, klausiame Hila Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos akušerės-ginekologės Evelinos Boreikaitės.

Remiantis Europos sąjungos mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų statistika, Lietuva pasigirti negali. Jau ne vienerius metus patenkame tarp pirmaujančių šalių, kuriose mirtingumas nuo šių sveikatos sutrikimų yra didžiausias tarp valstybių narių. Ir nors prevenciniai širdies ir kraujagyslių ligų tyrimai ir savalaikis jų atlikimas turi didelę reikšmę, pasak „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gyvensenos medicinos specialistės Adrijos Amitos Kulvinskaitės, ne viskas priklauso nuo medikų. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos valdyme bene pagrindinį vaidmenį vaidina paties žmogaus įsitraukimas ir tai, kiek jis linkęs koreguoti savo gyvensenos įpročius vardan geresnės sveikatos.

Hemorojus – viena dažniausių ir kartu nemaloniausių ligų, apie kurią daugelis vis dar nelinkę garsiai kalbėti, tačiau išvydę kraują klozete kone bėgte skuodžia pagalbos. Vis dėlto, kraujavimas – tik vienas iš hemorojaus simptomų ir dažnai būdingas jau pažengusiai ligai. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojas pilvo chirurgas med. dr. Simonas Ūselis sako, kad dažnai pirmieji hemorojaus požymiai būna kur kas subtilesni, kartais ir nepastebimi.

Jau šį sekmadienį su šeimomis sėsime prie vaišėmis nukrauto Šv. Velykų stalo. Svarbią vietą jame tradiciškai užims kiaušiniai bei jų patiekalai, dažnai su majonezu ar panašiais riebiais padažais. Hila | Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gyvensenos medicinos specialistė Adrija Amita Kulvinskaitė sako, kad ir šventinį stalą galime praturtinti sveikatai palankesniais, bet ne mažiau gardžiais patiekalais. Artėjant šventiniam savaitgaliui ji dalijasi asmeniniais Velykų stalo receptais.

Įsivaizduokite situaciją: atsikandus sultingo obuolio, staiga ima keistai perštėti burnoje. Kitaip tariant, pasireiškia alerginei reakcijai būdingi simptomai, nors nesate alergiškas obuoliams, tik beržų žiedadulkėms. Arba staiga, pietų metu valgant kiaulieną, pasijaučiate prastai – tarsi kažkur patalpoje būtų katė, kuriai esate alergiškas... Pasak „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos alergologės, klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, tai nėra tik keisti sutapimai – tai vadinama kryžmine alergija, kai organizmas klaidingai sureaguoja į panašius baltymus, esančius skirtinguose šaltiniuose.