Sveikatos patarimai

Širdies ir kraujagyslių ligos kasmet išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje. Daugelis jų vystosi be akivaizdžių simptomų, todėl dažnai širdies ligos nustatomos per vėlai, kai jau pasireiškia rimtos komplikacijos – infarktas arba insultas. Siekiant to išvengti, itin svarbūs profilaktiniai tyrimai. Būtent tam ir skirta valstybės finansuojama Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, kuri leidžia tam tikrai amžiaus grupei žmonių nemokamai išsitirti ir įsivertinti širdies sveikatą. Apie tai, kam ši programa skirta, ką ji apima ir kodėl verta tikrintis profilaktiškai, pasakoja „Hila“ medicinos ir diagnostikos centro šeimos gydytoja Kristina Kiliūtė.

Jaučiate skausmą kojose, darosi vis sunkiau lipti laiptais ir net laisvai judėti, o naktimis kamuoja nemiga? Tai tik keli simptomai, išduodantys, kad jūsų sąnariai nebėra tokie, kokie buvo anksčiau.
Įprasta manyti, kad tokios problemos kamuoja tik senjorus, kuriems dėl senyvo amžiaus tenka pagalvoti ir apie susidėvėjusių sąnarių keitimą. Tačiau „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas ortopedas-traumatologas Jaroslav Vyšumirski pastebi, kad sąnarių endoprotezavimo operacijos vis dažniau atliekamos ir kur kas jaunesniems. Su juo šiandien kalbamės apie tai, kada sąnario keitimo operacija tampa neišvengiama ir ką aktualu žinoti apie šiuolaikinius endoprotezus.

Išgirdę žodį akmenligė, turbūt dažniausiai pagalvojame apie inkstų ar šlapimo takų akmenis. Tačiau jie žmogaus organizme gali susiformuoti ir virškinimo sistemoje, pavyzdžiui, tulžies pūslėje. Nors tiek inkstų, tiek tulžies pūslės akmenligė vystosi skirtingai, abiem ligoms būdingas bendras simptomas – staiga atsiradęs stiprus skausmas. Apie tai, kodėl žmogaus organizme formuojasi akmenys, iš kokių požymių galima įtarti akmenligę ir kada nedelsiant kreiptis į gydytoją, pasakoja „Hila“ medicinos ir diagnostikos centro gydytojai – pilvo chirurgas med. dr. Simonas Ūselis ir gydytojas urologas Arūnas Jaškevičius.

Jei paklaustumėte pažįstamų moterų, greičiausiai dauguma jums atsakytų, jog tomis dienomis jaučia didesnį ar mažesnį skausmą. Ir jei vienoms jis pernelyg netrukdo ar pakanka nereceptinio skausmą malšinančio vaisto, tai daliai tenka iš anksto numatyti, kad skausmingiausią menstruacijų dieną neturėtų svarbių planų, nes skausmas kartais toks stiprus, jog riboja ir fiziškai, ir emociškai. Šiandien kalbamės su „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušere ginekologe Evelina Boreikaite ir klausiame jos – ar tikrai skausmin-gos mėnesinės visada normalios?

Ką darome pirmiausia, kai susergame? Na gerai, po keleto dienų poilsio ir šiltos arbatos namuose? Kreipiamės į gydytoją jau žinodami, kad, greičiausiai, dar prieš atsakydamas, kokie iššūkiai ištiko mūsų organizmą, šis paskirs atlikti laboratorinius tyrimus. Vieniems tai – tiesiog būtina procedūra, kitiems – ne itin maloni patirtis, bet, iš, regis, vos keleto mililitrų kraujo, galima surasti išties svarbius atsakymus. Nenuostabu, kad ir savo laboratorijoje mes vis dažniau sulaukiame klausimų – ar yra toks tyrimas, kuris leistų išsitirti nuo visų ligų ir jaustis ramiam?

Nors medicina sparčiai žengia į priekį, hepatitas C ir toliau išlieka vienu labiausiai nesuvaldytų infekcinių susirgimų. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimais, 2022 m. visame pasaulyje gyveno 50 mln. hepatito C virusu užsikrėtusių žmonių, iš kurių tik kiek daugiau nei trečdalis žinojo šią diagnozę. Pasak „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytojos Vilniaus universiteto profesorės med. m. dr. Ligitos Jančorienės, tokią statistiką lemia tai, jog hepatitas C –  tai klastingas virusas, kuris ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais požymiais, o infekcijos sukeltos pasekmės dažnai pastebimos jau esant labai pažengusiam kepenų pažeidimui.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje. Nors apie jų pavojų kalbama ne vienerius metus, didžioji dalis atvejų vis dar diagnozuojama per vėlai. Viena iš priežasčių – simptomų nebuvimas ar jų ignoravimas. Dėl to itin svarbi tampa prevencija, ypač nuo 40 metų, kai organizme pradeda vykti įvairūs pokyčiai.

Šiltuoju sezonu dažnas žmogus gali pastebėti, kad kraujas iš nosies pradeda bėgti tarsi be aiškios priežasties – kartais po intensyvesnio fizinio krūvio, o kartais tiesiog ilgiau pabuvus saulėje. Nors dažniausiai tai nesukelia rimtų padarinių, kai kuriais atvejais kraujavimas iš nosies gali signalizuoti apie sisteminius sveikatos sutrikimus, tarp jų – ir kraujo krešėjimo problemas. Apie tai, kokie požymiai turėtų kelti nerimą, kaip atpažinti galimus kraujo ligų simptomus ir kaip tinkamai sustabdyti kraujavimą iš nosies, pasakoja „Hila“ Medicinos ir diagnostikos centro gydytojas hematologas Kazimieras Maneikis.

Laimo liga yra viena dažniausių erkių platinamų ligų Lietuvoje. Kasmet Europoje registruojama apie 65 tūkst. susirgimų, tačiau, kaip manoma, paplitimas gali būti ir didesnis. Laiku nepastebėta ir negydoma Laimo liga – itin pavojinga, gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai. Apie tai, kaip atpažinti šią ligą, ką daryti įsisiurbus erkei ir kada kreiptis į medikus, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytoja Gabrielė Gaižutytė-Monteleone.

Kontracepcija – aktuali tema kiekvienai aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančiai porai, o pasirinkimas šiandien toks platus, kad galima rinktis nuo įprastų prezervatyvų iki kontraceptinių implantų. Vis dėlto, kalbant apie kontracepciją, netrūksta klausimų ir mitų. Ar tikrai hormoninė kontracepcija neigiamai veikia sveikatą ir kodėl kontraceptinės priemonės gali būti skirtos ne tik siekiant išvengti nėštumo, kalbamės su „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. Pasak jos, ieškant sau tinkamiausio sprendimo svarbus holistinis požiūris – įvertinami ne tik medicininiai rodikliai, bet ir moters gyvenimo būdas, įpročiai bei emocinė būsena.

Kaip dažnai keičiate indams plauti ar stalviršiams valyti skirtas kempinėles?

Tai valymo priemonė, kurią rasime kone kiekvienuose namuose ir kurią kone kiekvienas naudojame praktiškai kasdien. Tačiau ar galite įsivaizduoti, kad kempinėlėse aptinkama per 360 rūšių mikroorganizmų, o vos viename porėtame kubiniame centimetre jų gyvena net 6,5 karto daugiau, nei yra gyventojų Žemėje? „Tai – tikras mikrobiologinis rojaus kampelis“, – sako „Hila“ Šeimos medicinos centro gydytoja Agnė Šimonienė, kuri, pasak jos pačios, teigia, kad tai gali sukelti ir netikėtus sveikatos sutrikimus.