Vaikų trumparegystė – naujai plintantis virusas
Trumparegystė pasireiškia vis mažesniems vaikams ir ji vis greičiau progresuoja. Tai lemia šviečiantys kompiuterių ekranai, genetika ar kiti veiksniai?
PlačiauTrumparegystė pasireiškia vis mažesniems vaikams ir ji vis greičiau progresuoja. Tai lemia šviečiantys kompiuterių ekranai, genetika ar kiti veiksniai?
PlačiauAtostogos – smagus laikas: ilsimės, gyvename laisvu režimu, mažiau planuojame darbų, kokių nors veiklų. Baigiantis vasarai kyla klausimas, kaip geriau pasiruošti mokyklai, pereiti prie rudeninio mokslo metų režimo.
PlačiauPer atostogas atsipalaiduojame, išbandome netradicinius patiekalus, nevaržome savęs ir nemažiname porcijų. Tačiau pamiršus įprastą valgymo ritmą ir neatidžiai renkantis maisto produktus mūsų gali laukti itin nemalonios pasekmės.
PlačiauVasarą besimėgaudami šilumos teikiamais malonumais dažniausiai pamirštame, kad orų, temperatūrų kaita, ypač karštis, yra tikras išbandymas mūsų širdžiai. Kokie pavojai širdies tyko vasarą? Kaip jų išvengti?
PlačiauTiek sveiki, tiek ir sergantieji arterine hipertenzija dažnai pastebi, jog vasarą arterinis kraujo spaudimas žemesnis nei įprastai – kamuoja mieguistumas, energijos stoka. Kokie veiksniai lemia kraujospūdžio sumažėjimą vasarą ir ką daryti, kad pasijustume geriau?
PlačiauTėvams nieko nėra baisiau nei serganti jų atžala. Tad nieko nuostabaus, kad vis daugiau rūpestingų tėvelių vaikų sveikatą linkę patikrinti ne tik užpuolus ligai ar dėl būtinybės nunešti pažymą mokymo ar ugdymo įstaigai.
PlačiauGyvenimo būdo įtaka sveikatai nenuginčijama. Tačiau dažnai vyrai kylančių sveikatos problemų nesieja su netinkamais gyvenimo įpročiais. Kai sutrinka įprastas gyvenimo ritmas, pradeda varginti nuolatinis skausmas. Tada kreipiamasi į gydytoją.
PlačiauSparčiai modernėjančių technologijų pasaulyje tėvai, besirūpindami savo atžalų sveikata, susiduria su naujais iššūkiais. Pateikiame kelis patarimus, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, kad išlaikyti gerą vaiko sveikatą.
PlačiauDaugiau nei 80 proc. moterų galėtų įveikti gimdos kaklelio vėžį, jei liga būtų pastebėta laiku ir pradėta kuo anksčiau gydyti. Tačiau pirmoje ir antroje stadijoje jokių simptomų nejaučiančios moterys į gydytoją kreipiasi tik tuomet, kai vėžys jau būna pažengęs. Tuomet laukia ilgas ir sudėtingas gydymas.
PlačiauMaždaug trečdalis 25–65 metų žmonių kenčia nuo arterinės hipertenzijos (padidėjusio arterinio kraujo spaudimo). Tai viena dažniausių ligų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, tačiau žmonės vis dar neįvertina hipertenzijos keliamos grėsmės.
PlačiauNetikėtumas, išgąstis, nerimas – šie ir daug kitų jausmų aplanko moteris, užčiuopusias guzelį krūtyje. Jos nueina ilgą, stiprybės ir vilties kupiną kelią, kad būtų išgydyti ikinavikiniai krūties pakitimai ar net nugalėtas vėžys. Kuo anksčiau diagnozuojami ikinavikiniai krūtų pakitimai, tuo didesnė tikimybė sėkmingai juos išgydyti ir išvengti krūties vėžio.
PlačiauIšblyškusi vaiko oda, pamėlę paakiai, įtrūkę lūpų kampučiai, nuovargis, apetito stoka. Mamos greitai nustatytų diagnozę – mažakraujystė, trūksta geležies. „Ligą diagnozuoti gali tik gydytojas. Ir nebūtinai mažakraujystė atsiranda dėl geležies stokos organizme, kaip mano daugelis“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo gatvėje Vilniuje, vaikų hematologė Valentina Daugelavičienė.
Plačiau