Skubi šeimos gydytojo konsultacija nuotoliu! Atsisiųskite programėlę uhealth

2023 05 30

Gydytoja oftalmologė – apie UV spindulių poveikį akims ir kokių nepatogumų leidžia išvengti regos korekcija lazeriu

Akių ligos

9 min. skaitymo

UV spinduliu poveikis

Dažnas turbūt sunkiai įsivaizduojame vasarą be akinių nuo saulės. Vieni juos nešiojame labiau dėl stiliaus, kiti – tiesiog iš įpratimo, tačiau kiek iš tiesų susimąstome, kaip ultravioletiniai spinduliai veikia mūsų akis, jei jos nėra tinkamai apsaugotos. Ką daryti tiems, kurie nešioja kontaktinius lęšius arba akinius su dioptrijomis – įsigyti dar vieną akinių nuo saulės komplektą, o gal priimti sprendimą dėl regos korekcijos lazeriu? Apie visai tai plačiau pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja oftalmologė, akių mikrochirurgė Simona Stech.

Kas yra UV spinduliai ir koks jų poveikis mūsų akims?

Ultravioletiniai (UV) spinduliai – tai saulės skleidžiamos nematomos elektromagnetinės spinduliuotės bangos. Pasak gydytojos oftalmologės, UV spinduliai, bangomis perduodami į žemės paviršių, sudaro elektromagnetinio spektro dalį. Jie nėra matomi plika akimi, mat jų bangos ilgis yra trumpesnis nei matomos šviesos, bet jie turi daug didesnį energijos kiekį. 

„Priklausomai nuo bangų dažnio, UV spinduliai sudaryti iš trijų tipų spindulių: UVA, UVB ir UVC. Pastarieji turi didžiausią energijos lygį, jų bangos ilgis siekia nuo 100 iki 280 nanometrų, tačiau juos sugeria apsauginis žemės ozono sluoksnis. Tuo tarpu UVA ir UVB spinduliai prasiskverbia į atmosferą ir gali sukelti priešlaikinį odos senėjimą, akių pažeidimus arba pakitimus, odos vėžį“, – pasakojo oftalmologė S. Stech.

Gydytoja išvardijo pagrindines akių problemas, kurios gali išsivystyti dėl UV spindulių poveikio:  

 

UV spinduliai gali pakeisti akies junginės fiziologiją, t. y. sukelti jos degeneraciją, vadinamą pingvekule (lot. pinguecula) – tai junginėje susikaupusios baltymų ir riebalų sankaupos, kurios dažnai būna besimptomės, tačiau pastebimos kosmetiškai, gali trukdyti nešioti kontaktinius lęšius ar sukelti diskomfortą.

  • UV (UVB) šviesos poveikis yra pagrindinis pterigiumo vystymosi rizikos veiksnys. Sparninė plėvė (lot. Pterygium) – junginės augimas ant skaidrios priekinės akies dalies, vadinamos ragena. Gali atsirasti bet kuriame amžiuje, dažniau pasireiškia vyrams; susiję su ilgalaikiu UV šviesos poveikiu. Dažniausi simptomai: neryškus matymas ir akių deginimo ar niežėjimo pojūtis.
  • UV spinduliai gali daryti įtaką kataraktos (akies lęšiuko drumstėjimo) atsiradimui. Ilgalaikis šių spindulių poveikis, kaip teigė akių ligų gydytoja, 
Akių mikrochirurgė Simona Stech

turi įtakos proceso, vadinamo oksidaciniu stresu, atsiradimui. Šis procesas yra atsakingas už lęšiuko baltymų pasikeitimą, todėl gali atsirasti katarakta ir pablogėti regėjimas – tapti neryškus, miglotas ir mažiau spalvingas.

  • UV spinduliai ir akių vokų vėžys. Išskiriami du ligos tipai: bazalinių ląstelių ir plokščiųjų ląstelių karcinoma. Pasak gydytojos, UV spinduliuotė yra vienas iš rizikos veiksnių atsirasti šioms onkologinėms ligoms.
  • UV spinduliai gali įtakoti dar vieną ligą – ilgalaikis jų  poveikis skatina geltonosios dėmės degeneraciją, kuri pasireiškia blogėjančiu matymu. Šių spindulių poveikis akims be apsaugos didina šios ligos riziką, kuri didėja sulig amžiumi. 

Į ką atsižvelgti renkantis akinius nuo saulės? 

Visi akiniai nuo saulės, gydytojos akių mikrochirurgės S. Stech teigimu, veikia blokuodami ir / ar atspindėdami žalingą UV šviesą nuo akių. Tad norint išsirinkti tinkamus akinius nuo saulės, rekomenduojama atsižvelgti į keletą svarbių kriterijų:

1) akiniai turi būti su UV spindulius blokuojančiais lęšiais (jie gali būti pagaminti iš plastiko arba polikarbonato). Gydytoja pataria rinktis tokius akinius, kurių lęšiai užtikrina 99–100 proc. apsaugą nuo UVA ir UVB spindulių (neretai jie turi UV 400 žymėjimą. Tai rodo, iki kokio spektro bangų ilgio akiniai apsaugo. Vidinėje akinių kojelės pusėje galite rasti žymėjimą CE – tai saugūs ir sertifikuoti akiniai);

2) svarbu atsižvelgti ir į tai, ar akiniai nuo saulės tinka pagal veido formą. „Renkantis akinių rėmelius svarbu ne tik jų stilius, bet ir komfortas, t. y. ar nejaučiate diskomforto, ar nespaudžia juos užsidėjus. Akiniai turi gerai priglusti prie veido ir sumažinti šviesą, patenkančią į akį iš visų pusių – abiejų šonų, viršaus ir apačios. Tai ypač svarbu vaikams, – paaiškino gydytoja oftalmologė;

3) svarbu atsižvelgti į gyvenimo būdą ir akinių naudojimo įpročius. Jei žmogus daug laiko praleidžia šalia vandens, smėlio, sniego ir kitų šviesą atspindinčių paviršių, gydytoja pataria rinktis specialius akinius, kurie sumažintų UV spindulių atspindį. Tam labiausiai tinka poliarizuotų lęšių akiniai, kurie padeda sumažinti akinimą nuo horizontalių paviršių (vandens, smėlio, sniego, šlapių paviršių). 

Su kokiais nepatogumais vasarą susiduria asmenys, nešiojantys paprastus korekcinius akinius ir korekcinius akinius nuo saulės?

Žmonės, kuriems nustatyta toliaregystė, trumparegystė ar astigmatizmas, vasarą susiduria su begale įvairių nepatogumų, kai reikia pasirinkti akinius nuo saulės. 

  • Pirmas nepatogumas, anot gydytojos oftalmologės S. Stech, yra tai, jog šiuos akinius reikia visur nešiotis ir nuolat keisti: patalpoje – vieni, o lauke – kiti. „Jei net turite korekcinius akinius, kurie gali patamsėti ar pašviesėti, priklausomai nuo to, kur žmogus yra – lauke ar patalpoje, visgi jie nėra tobuli, mat įėjus iš lauko į kambarį patamsėję akiniai kurį laiką dar tokie išlieka, kol pamažu ima šviesėti.“
  • Kitas dažnas nepatogumas vasarą asmenims, nešiojantiems akinius, – pagausėjęs prakaitavimas. „Prakaitas dažnai nuvarva ir ant akinių stiklo. Asmenims, kurie dėvi korekcinius akinius nuo saulės, tampa keblu, kai reikia juos kaskart nusiimti ir valyti. Nusiėmus dažnas be jų prastai mato, tuomet turi užsidėti kitus akinius, kol anuos nusivalys. Be to, dažniausiai nėra po ranka specialios valymo servetėlės, tad tenka valyti tiesiog rankove, – dar vieną keblumą įvardijo akių ligų gydytoja.
  • Tiek vasarą, tiek žiemą dėl temperatūros pokyčių (laukas – patalpa) akiniai dažnai rasoja. Tuomet arba reikia laukti, kol išnyks nuo akinių „rūkelis, arba nuvalyti specialia servetėle, kuri ne visada yra po ranka.
  • Dar vienas nepatogumas nešiojantiems akinius – maudynės vandens telkiniuose. Ne vienam iškyla dilema – maudytis su akiniais ar be jų. Jei nuspręsite eiti į vandenį be akinių, neryškiai matysite aplinką, tad bus nejauku, kita vertus, jei maudysitės su korekciniais akiniais, didelė tikimybė, jog jie apsitaškys ir vėlgi suprastės matymo laukas, teks ieškoti būdo, kaip juos nuvalyti.
  • Akių gydytoja įvardijo ir dar vieną nepatogumą – skaitymą lauke, ypač jei skaitote išmaniajame telefone ar kompiuterio ekrane. „Tokiu būdu padidėja saulės atspindys tiek nuo ekranų, tiek nuo knygos, todėl žmogus turi nuspręsti, su kuriais akiniais skaityti, – kalbėjo oftalmologė S. Stech.
  • Nepageidaujamos įdegio linijos ant veido nuo akinių rėmėlių – mažytis, bet visgi dar vienas nepatogumas.
  • Kaip elgtis su akiniais šviečiant saulei ir lyjant lietui? Vėl nepatogu juos dažnai nusiimti ir pakartotinai valyti.

Ką vertėtų žinoti apie regos korekciją lazeriu? 

Daugelis minėtų nepatogumų, kaip pastebi gydytoja oftalmologė, akių mikrochirurgė S. Stech, dažnam asmeniui, nešiojančiam akinius, tampa motyvu rinktis regos korekciją lazeriu. Tai saugus ir neskausmingas sprendimas tiems, kuriems nustatyta toliaregystė, trumparegystė ar astigmatizmas. Pasak gydytojos, tai viena sėkmingiausių operacijų pasaulyje, mat pacientų pasitenkinimo lygis ją atlikus siekia apie 90 proc.

Akių lazerinė korekcija atliekama naujausios kartos lazeriu Schwind Amaris 1050RS, kuris pasižymi dideliu tikslumu, greičiu ir saugumu. Vienas populiariausių lazerinės korekcijos metodų vadinamas Smartsurf (TransPRK), kuris yra paviršinis ir bekontaktis, t. y. be pjūvio ir prisilietimo prie akies. Jo metu lazeris pašalina tik tiek ragenos audinio, kiek individualiu atveju reikia. Taigi, lazerio darbas adaptuojamas pagal individualius ragenos parametrus ir taip tausojamas ragenos audinys“, – pasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akių mikrochirurgė.

Be to, šis lazeris veikia be jokio uždelsimo (angl. zero latency). Tai reiškia, jog jis itin preciziškai registruoja, kaip juda akis visos chirurginės procedūros metu, ir tuos judesius kompensuoja. Lazeris veikia tiksliai ten, kur reikia, taip užtikrinama operacijos sėkmė.

Regos korekcijos lazeriu operacija paprastai trunka iki 15 min., o svarbiausia – pacientas nejunta jokio skausmo ar didesnio diskomforto. 

Gydytoja pastebi, jog kai kurie žmonės, nešiojantys korekcinius akinius, vis dar nedrįsta ryžtis regos korekcijai lazeriu, mat susiduria su įvairiomis baimėmis.

„Būna, kad žmogus išgirsta pažįstamo ar kaimyno nuomonę, jog jam netiko, arba gal rado informacijos internete, todėl ir susidarė išankstinę klaidingą nuomonę. Kiti prisipažįsta bijantys apakti, nors tokios rizikos, atliekant regos korekciją lazeriu, praktiškai nėra, – pabrėžė akių gydytoja S. Stech.

Norint sužinoti, ar jums tinka akių lazerinė korekcija, patariama iškart kreiptis į šios srities specialistus, kurie atliks išsamius tyrimus ir įvertins jūsų akių būklę; taip pat atsižvelgiama į žmogaus amžių, gretutines ligas, gyvenimo būdą, darbo pobūdį ir kt. Tik surinkus visą anamnezę, anot gydytojos oftalmologės, nusprendžiama, ar žmogui tokia operacija tinka.

Regos korekciją lazeriu paprastai rekomenduojama atlikti nuo 18 iki 45 metų, nes apie 43–45 metus prasideda natūralūs su amžiumi susiję akių pokyčiai, keičiasi matymas iš arti.

Kokie dažniausi regos korekcijos lazeriu šalutiniai efektai?

Akių lazerinės korekcijos atliekamos beveik keturis dešimtmečius. Kaip teigė akių gydytoja S. Stech, per šį laikotarpį operacijos gerokai patobulėjo, tapo efektyvesnės ir mažiau invazyvios. 

„Šiandien jau galima pasidžiaugti, kad po regos lazerinės korekcijos yra trumpesnis gijimo laikas, didesnis prieinamumas, kur kas mažesnis diskomfortas, vis daugiau girdime sėkmingų istorijų apie asmenis, kurie ryžosi šiai korekcijai turėdami ir aukšto laipsnio trumparegystę ar astigmatizmą“, – kalbėjo oftalmologė S. Stech ir pridūrė, jog lazerinė regos korekcija susijusi su labai retomis komplikacijomis. Yra šalutinių efektų, kurie dažniausi vidutinio intensyvumo arba visai neintensyvūs diskomforto atžvilgiu, laikini ir yra kaip natūralus atsakas į organizmo gijimo procesą. 

Trys dažniausi šalutiniai efektai po lazerinės regos korekcijos:

Jautrumas šviesai. Po operacijos gydytoja rekomenduoja iš karto užsidėti akinius nuo saulės, nes akių reakcija į procedūrą gali prasidėti po kelių valandų po operacijos. Akys kurį laiką išlieka jautrios šviesai, jaučiamas diskomfortas, norisi prisimerkti. Tai normalūs simptomai, kurie gali tęstis apie 2–3 paras. Kai kuriems pacientams padidėjęs jautrumas šviesai gali trukti ir kelias savaites, tačiau dauguma šį efektą po operacijos mini kaip minimalų diskomfortą.

Naktiniai atspindžiai. Po akių lazerinės korekcijos ankstyvuoju laikotarpiu žmogus gali matyti tam tikrus atspindžius, labiau pasireiškiančius naktį, t. y. matomas didesnis šešėlis aplink šviesos šaltinį arba labiau išsisklaidžiusią šviesą. „Tačiau ankstyvuoju laikotarpiu tai yra normalus organizmo gijimo atsakas. Beje, tokie atspindžiai galimi ir vėliau, tad visuomet detaliai aptariame su pacientu šiuos reiškinius ir galimą rezultatą“, – teigė oftalmologė.

Sausos akys. Pacientams po akių lazerinės korekcijos ankstyvuoju laikotarpiu gali pasireikšti ir sausų akių pojūtis, todėl dažniausiai po operacijos rekomenduojama naudoti drėkinamuosius akių lašus. Jie padeda sumažinti sausų akių sukeliamą diskomfortą bei padeda akims greičiau gyti. Drėkinamuosius akių lašus galima naudoti kelias savaites / mėnesius po operacijos.

 

Dalintis

Nedelskite, rūpinkitės savimi!

Registruotis konsultacijai
Gaukite mūsų naujienas ir akcijų pasiūlymus!

Gydytojų patarimai ir specialūs pasiūlymai tik prenumeratoriams