Visus metus trunkantis nosies užgulimas nėra normalu. Kokias problemas jis slepia?

Ausų, nosies, gerklės (LOR) ligos

4 min. skaitymo

Yra toks šmaikštus posakis apie slogą – negydoma praeina per septynias dienas, o gydoma – per savaitę. Iš tiesų, tipinė rudeninė sloga trunka apie savaitę, tačiau kai kurie su panašiais simptomais gyvena visus metus, o nosies lašai tampa neatsiejamu palydovu. Vis dėlto, „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro ausų, nosies, gerklės (LOR) ligų gydytojas Gytis Žaldokas sako, kad nuolat užgulusi nosis, apsunkinanti kvėpavimą, trukdanti kokybiškai išsimiegoti ir pailsėti, nėra normalu ir atskleidžia keletą labiausiai tikėtinų priežasčių, kurios slepiasi už šio tik iš pažiūros nekalto simptomo.

Priklausomybė nuo nosies užgulimą mažinančių lašų

Apatinių nosies kriauklių hipertrofija, kitaip – padidėjimas, yra viena dažniausių priežasčių atgenančių žmones į gydytojo otorinolaringologo kabinetą.

„Dažniausi nosies kriauklių hipertrofijos simptomai yra nosies užgulimas ir padidėjusi sekrecija. Iš pacientų dažnai tenka išgirsti, kad užgulusi nosies pusė tarsi kaitaliojasi ir jie yra teisūs. Šitai susiję su vadinamuoju nosies ciklu – fiziologiniu procesu, kai kraujas pakaitomis labiau priteka į vieną arba kitą apatinę nosies kriauklę. Žmonėms, turintiems kriauklių hipertrofiją, šis reiškinys juntamas stipriau. Atsigulus nosies užgulimas gali dar labiau sustiprėti, todėl kai kuriuos tai itin vargina naktimis, atsiranda knarkimas,“ – pasakoja Gytis Žaldokas ir priduria, kad tarp kitų galimų simptomų gali pasireikšti užnosinis lašėjimas, dažnas čiaudulys ir, beje, nuolatinis nuovargis.

Nuolat apsunkintas kvėpavimas pro nosį, ypač naktimis, trukdo kokybiškai pailsėti ir išsimiegoti. Tačiau užuot kreipęsis į gydytoją, dažnas pirmiausia

savarankiškai išbando savigydą nosies užgulimą mažinančiais lašais.

Gydytojas otorinolaringologas G. Žaldokas įspėja, kad ilgalaikis nosies gleivinės paburkimą mažinančių lašų vartojimas gali tik dar labiau pabloginti situaciją: „Ilgalaikis šių lašų vartojimas yra žalingas. Tokie preparatai sukelia lėtinį medikamentinį rinitą. Nuolat juos vartojant nosies gleivinė pripranta prie jų poveikio – kraujagyslės vis sunkiau natūraliai susitraukia, todėl atsiranda nuolatinis gleivinės paburkimas, pažeidimai ir dar stipresnis nosies užgulimas“.

Kaip teigia LOR gydytojas, apatinės nosies kriauklės padidėja dėl jų gleivinės uždegimo, kraujagyslių pokyčių, o kai kuriais atvejais – ir dėl kaulinės dalies pakitimų. Dažniausios šių pokyčių priežastys yra alergijos, dažnos slogos, įvairūs aplinkos dirgikliai, tokie kaip tabako dūmai ar oro tarša.

Prie to gali prisidėti ir gastroezofaginio refliukso liga, ypač jos laringofaringinė forma, bei ilgalaikis nosies gleivinės paburkimą mažinančių lašų (vietinių dekongestantų) vartojimas.

Nosies kriauklių padidėjimas gali būti ir kompensacinis mechanizmas pacientams, turintiems iškrypusią nosies pertvarą. Dėl šios priežasties dažnai, kai atliekama nosies pertvaros operacija, tuo pačiu metu operuojamos ir apatinės nosies kriauklės.

Kas antras turi nosies pertvaros problemų

Kita, retesnė priežastis, lemianti nosies užgulimą o kartu nosies kriauklių hipertrofiją – tai nosies pertvaros problemos. Nors dažniausiai apie šią būklę girdime iš muzikos pasaulio atstovų, kurie dalijasi istorijomis, kaip kreiva nosies pertvara trukdė jiems taisyklingai kvėpuoti ir dėl to dainuoti, „Hila“ otorinolaringologas Gytis Žaldokas sako, kad statistiškai iškrypusią nosies pertvarą turime kas antras, tačiau tik nedidelei daliai ši problema sukelia simptomus.

„Nosies pertvaros iškrypimas dažniausiai sukelia apsunkintą kvėpavimą pro nosį, kuris gali būti vienpusis – tai priklauso nuo to, kaip pertvara pakrypusi kiekvienoje nosies pusėje. Taip pat gali pasireikšti knarkimas, dažnai pasikartojančios slogos ar sinusitai, bei kraujavimas iš nosies. Dažniausios iškrypusios nosies pertvaros priežastys – nosies traumos ir įgimtas pertvaros iškrypimas,“ – pasakoja gydytojas.

Diagnostika ir gydymas

Nosies kriauklių hipertrofija diagnozuojama įvertinus paciento išsakomu nusiskundimus ir galimus aplinkos veiksnius. Atliekamas endoskopinis nosies ištyrimas, kurio metu gydytojas otorinolaringologas nosies kriauklių dydį, gleivinės būklę ir kontaktą su pertvara, taip pat galimas kitas patologijas: nosies polipus, sinusitą.

Endoskopijos metu įvertinama ir nosies pertvaros padėtis. Gydytojas stebi, ar nėra matomas jos palinkimas, iškilimas, keteros deformacija, taip pat ar kuri nors nosies pusė nėra labiau susiaurėjusi.

Nosies kriauklių hipertrofijos gydymas pirmiausia pradedamas nuo nosies paburkimą mažinančių vaistų nutraukimo ir paskiriant tinkamą medikamentinį gydymą. Kai kuriais atvejais, kai lašų vartojimo pasekmės ryškesnės, gali būti skiriamas ir intervencinis gydymas, pavyzdžiui, nosies krioterapija arba chirurginė operacija, padedanti sumažinti apatines nosies kriaukles ir atkurti normalų kvėpavimą.

Nosies pertvaros operacija (septoplastika) paprastai atliekama taikant bendrąją nejautrą. Pjūvis daromas nosies viduje, todėl randų išorėje nelieka. Operacijos metu pašalinami ar pakoreguojami iškrypę kremzliniai ir kauliniai nosies pertvaros fragmentai, o gleivinė susiuvama tirpstančiais siūlais.

Po operacijos į nosies landas įdedami tamponai, kurie paprastai laikomi 1–2 paras. Priklausomai nuo savijautos, pacientas gali vykti namo tą pačią arba kitą dieną po operacijos.