Ginekologė apie endometriozę: žinant priežastį, galima palengvinti skausmingus simptomus

Skausmingos mėnesinės ir (ar) ovuliacija, varginantis pilvo pūtimas, nuovargis ir depresyvios mintys – tai tik keletas simptomų, kuriuos, anot statistikos, tenka patirti kone kas dešimtai pasaulio moteriai. Būtent toks skaičius moterų susiduria su endometrioze – nepiktybine, tačiau kaip reikiant varginti galinčia ir neretai skausminga lėtine ginekologine liga. Kas lemia jos atsiradimą, kaip ją atpažinti ir ar pastojus endometriozė gali išnykti savaime, klausiame Hila Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos akušerės-ginekologės Evelinos Boreikaitės.

Kas yra endometriozė?

„Endometriozė – tai nepiktybinė lėtinė liga, dėl kurios į gimdos gleivinę – endometriumą, panašus audinys susiformuoja, infiltruojasi ir veša už gimdos ribų, dažniausiai dubens srityje: ant kiaušidžių, kiaušintakių, šlapimo pūslės ar žarnyno. Šis audinys, kaip ir gimdos gleivinė, reaguoja į hormoninius pokyčius moters ciklo metu – storėja, kraujuoja. Tačiau, kitaip nei normalus endometriumas, pastarasis neturi kaip pasišalinti iš organizmo ir ilgainiui gali kilti uždegimai, susiformuoti randai ir sąaugos, formuotis cistos“, – sako gydytoja.

Nors tikslios endometriozės atsiradimo priežastys nėra aiškios, manoma, kad įtakos ligos išsivystymui turi tokie rizikos veiksniai kaip: paveldimumas, menstruacijų ir reprodukciniai ypatumai, tam tikros vystymosi anomalijos, taip pat imuniniai ir uždegiminiai, gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniai.

 „Manoma, kad tam tikri genai gali turėti įtakos endometriozės išsivystymui. Skaičiuojama, kad moterys, kurių pirmos eilės giminaitėms diagnozuota endometriozė patiria nuo 3 iki 10 kartų didesnę riziką taip pat susidurti su šia liga, – pasakoja E. Boreikaitė –  Taip pat, endometriozė siejama ir su tam tikrais menstruacijų ypatumais kaip: ankstyvos, 11–13 m. amžiuje prasidėjusios, mėnesinės, trumpesnis nei 27 dienų menstruacijų ciklas, ilgai – t. y. ilgiau kaip 7 dienas, trunkantis menstruacinis kraujavimas, gausios mėnesinės“.

Pasak gydytojos, įtakos endometriozės vystymuisi gali turėti ir tokie veiksniai kaip mažas kūno masės indeksas, per didelis fizinis krūvis taip pat kofeino ir alkoholio vartojimas.

Ne tik skausmingos mėnesinės, bet ir virškinimo sutrikimai gali slėpti endometriozę

Intensyvus varginantis skausmas apatinėje pilvo dalyje per mėnesines – vienas dažniausiai internete ar socialiniuose tinkluose aptariamų endometriozės simptomų, o kai kurių moterų pasakojimuose ir toks alinantis, jog, užklupus skausmui, šios nebegali užsiimti įprastomis kasdienėmis veiklomis. Patį skausmą moterys apibūdina taip pat labai skirtingai: vienoms jis aštrus tarsi veriantis, kitoms – bukas ir įkyrus, ne visada taip paprastai numalšinamas įprastais vaistais.

Pasak gydytojos akušerės-ginekologės Evelinos Boreikaitės, endometriozei būdingi simptomai ir jų intensyvumas, taip pat pasireiškimo laikas gali skirtis, priklausomai nuo endometriozės židinių lokalizacijos, ligos išplitimo ir gylio, hormoninio fono, taip pat individualaus skausmo suvokimo. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti išties intensyvūs, trikdantys gyvenimą ir net keliantys psichologinių iššūkių, o kai kuriais moterys nė nejaučia endometriozei būdingų požymių.

„Vis tik, dažniausiai endometriozę išduoda lėtinis dubens skausmas, trunkantis 6 mėnesius ir ilgiau, skausmingos menstruacijos, skausminga ovuliacija ar skausmingi lytiniai santykiai, taip pat galimai skausmingas šlapinimasis ir tuštinimasis, nevaisingumas. Neretai lydimi ir lėtinio nuovargio, depresijos, nerimo, streso“, – sako E. Boreikaitė.

Gydytoja atkreipia dėmesį ir į kitus, ne tokius dažnus kūno siunčiamus signalus, kurie taip pat gali byloti, jog susiduriama su endometrioze. Tai – virškinamojo trakto veiklos sutrikimai: pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar, atvirkščiai, viduriavimas, pykinimas – ypač prieš ar per mėnesines. Kartais simptomai gali imituoti ir dirgliosios žarnos sindromą. Jei liga pažeidusi ir šlapimo pūslę, gali pasireikšti ir šlapinimosi sutrikimai: dažnas šlapinimasis ar net kraujas šlapime.

Trukdo išsipildyti svajonei tapti mama

Dalis su šia būkle gyvenančių moterų apie tai, jog serga endometrioze, sužino tik pradėjusios planuoti naujos gyvybės atėjimą ir susidūrusios su sunkumais pastoti. Pasak gydytojos akušerės-ginekologės, iki pusės su nevaisingumu susiduriančių moterų diagnozuojama endometriozė ir, atvirkščiai – iki pusės endometrioze sergančių moterų susiduria su nevaisingumu.

Endometrioziniai dariniai gali sukelti anatominius dubens pokyčius, pavyzdžiui: deformuoti ar užblokuoti kiaušintakius, trukdyti kiaušinėliui patekti iš kiaušidės į kiaušintakį, taip pat sutrikdyti lytinių hormonų balansą, turėti neigiamos įtakos kiaušialąsčių kokybei.

Tiesa, endometriozės diagnozė automatiškai dar nereiškia nevaisingumo ir dalis moterų sėkmingai pastoja natūraliai. Vis dėlto, kaip kartais manoma, nėštumas nėra savaiminis endometriozės gydymo būdas. Pasak gydytojos akušerės-ginekologės, tiesa, kad nėštumo metu moterys jaučia simptomų palengvėjimą, tačiau nėštumas ligos neišgydo.

Kaip sužinoti, ar sergate endometrioze?

Apie galimą endometriozę leidžia įtarti jau minėti būdingi simptomai, tačiau net ir juos jausdama toli gražu ne kiekvienam moteris skuba išsitirti. Be to, pasak gydytojos E. Boreikaitės, panašiais simptomais gali reikštis ir kitos ginekologinės ligos.

Taigi, siekiant tiksliai identifikuoti endometriozę gali būti tikslingai skiriami tokie tyrimai kaip transvaginalinė echoskopija (ultragarso tyrimas) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Pasak gydytojos, endometrioze sergančių moterų kraujyje taip pat stebima ir padidėjusi Ca125 žymens koncentracija. Tiesa, tiksliausiai endometriozinių židinių lokalizacijos ir ligos išplitimas nustatomas atliekant diagnostinę laparoskopiją – mažai invazinę chirurginę operaciją, kurios metu specialia mažute kamera dubens audiniai apžiūrimi iš vidaus.

Endometriozę galima nustatyti ir iš seilių

Šiandien, taip pat  ir Hila centre, prieinamas  ir dar vienas inovatyvus endometriozės diagnostikos būdas – laboratorinis tyrimas iš seilių mėginio, paremtas žmogaus seilėse esančių mikroRNR nustatymu. Pasitelkiant naujos kartos sekoskaitą ir dirbtinio intelekto sprendimus, tyrimas padeda identifikuoti tiek pažengusių, tiek pradinių stadijų endometriozę.

Šis tyrimas itin aktualus sudėtingais atvejais, kai kyla abejonių, ar tiriamus sveikatos sutrikimus sukėlė būtent endometriozė, ar galimai kitos ginekologinės ligos.

Kai vaistai nepadeda, atliekama operacija

Endometriozės gydymas priklauso nuo tokių veiksnių, kaip simptomų sunkumas, amžius, ar tuo metu pacientė pageidauja pastoti bei ligos išplitimo masto.

Nors laparoskopija išlieka auksiniu standartu diagnozuojant ir gydant endometriozę, tačiau ne visais atvejais būtina pradėti gydyti lėtinį dubens skausmą nuo operacinio gydymo. Endometriozės sukeltas skausmas gali būti gydomas medikamentais: nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, sudėtinėmis kontraceptinėmis tabletėmis, progestinų terapija, GnRH agonistais/antagonistais.

Jei medikamentinis gydymas nepakankamas, moters gyvenimo kokybė yra bloga, rekomenduojama apsvarstyti chirurginės operacijos galimybę. Laparoskopinė endometriozės operacija – tai minimaliai invazinė procedūra, kurios metu per mažus pjūvius pilve įvedami instrumentai ir kamera. Operuojantis gydytojas ekrane mato padidintą vaizdą ir gali tiksliai pašalinti endometriozės židinius.

Pašalinus endometriozinius židinius, sąaugas, įprastai jaučiamas ženklus simptomų pagerėjimas ar visiškas jų išnykimas. Taip pat, atkūrus normalią dubens organų anatomiją, pavyzdžiui, atlaisvinus kiaušintakius, padidėja ir galimybės natūraliai pastoti. Be to, laiku pašalinus endometriozės židinius, galima pristabdyti tolesnį audinių pažeidimą.

Vis tik, svarbu suprasti, kad ir operacinis gydymas nesuteikia garantijų visam gyvenimui, o endometriozė gali atsinaujinti, ypač, jei po operacijos nėra taikomas tolesnis gydymas.

Negydant sunkėja simptomai ir didėja nevaisingumo tikimybė

„Negydant endometriozės simptomai gali progresuoti: lėtinis skausmas gali trukdyti kasdienei veiklai, darbui, taip pat ir psichinei moters sveikatai. Liga gali išplisti – susidaryti endometrioidinės cistos, sąaugos mažajame dubenyje. Didėja ir nevaisingumo rizika, ypač sergant jau pažengusių, 3–4 stadijų endometrioze. Uždelsus gydymą vėliau gali sumažėti ir nevaisingumo gydyme naudojamų intervencijų pasisekimas“, – įspėja gydytoja akušerė-ginekologė ir priduria, kad nors endometriozė yra nepiktybinė liga, vis dėlto šiek tiek didina kiaušidžių vėžio riziką.

Moterys, sergančios endometrioze, turi maždaug 1,2–1,8 karto didesnę riziką susirgti kiaušidžių vėžiu, lyginant su bendra populiacija. Tačiau absoliuti rizika išlieka maža.