2025 04 25
Nuotolinė šeimos gydytojo konsultacija internetu
Greičiau nei per 24 val.
Darbo laikas
Darbo laikas
Hila
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7:00 - 20:00 val.
MRT tyrimai atliekami iki 21 val.
VI
8:00 - 15:00 val.
MRT tyrimai atliekami – 7.00-19.00 val.
VII
9:00 - 15:00 val.
Atliekami tik MRT tyrimai!
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas prekybos centro aikštelėje.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Laisvės pr. 10A, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas iki 3 val. informavus Hila administratorę.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7.00–20.00 val.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Lvivo g. 101, Vilnius
I-V
7.00–20.00 val.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Mokama automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) - UNIPARK ir ParkTown.
Instrukcija kaip atsiskaityti už UNIPARK skaitykite ČIA.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
I-V
7.00-20.00 val.
VI
9.00-15.00 val.
Kineziterapijos užsiėmimui prašome atvykti su sportine apranga.
Automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) prekybos centro teritorijoje.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
2025 05 02
Neįprasti pojūčiai krūtyse: ką jie reiškia skirtingais gyvenimo etapais ir kada būtina pasitikrinti?
Ginekologinės ligos, moters sveikata
4 min. skaitymo
Nuo pat paauglystės, kai merginos įprastai pasimatuoja pirmąją liemenėlę iki pat me-nopauzės, o kartais ir dar ilgiau, moters krūtų audinys nuolat kinta. Reaguodamas į hormoninį foną, organizmo pokyčius ar net vartojamus vaistus, jis sukelia ir neįprastų pojūčių. Kaip keičiasi moters krūtys skirtinguose gyvenimo tarpsniuose ir kaip žinoti, kada jose jaučiami neįprasti pojūčiai tėra natūralus atsakas į hormonų svyravimus, o kada signalizuoja galimą ligą, klausiame „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos radiologės med. dr. Laimos Grinytės.
Pirmieji krūtų pokyčiai paauglystėje
Krūtys pradeda formuotis paauglystėje – tai vienas pirmųjų brendimo požymių. Pasak med. dr. L. Grinytės, šiuo laikotarpiu krūtų audiniai yra itin jautrūs hormonų poveikiui, todėl mergaitės gali jausti tempimą, jautrumą ar net skausmą krūtyse.
Šiame amžiuje gali formuotis gerybiniai dariniai, pavyzdžiui, fibroadenomos. Tai nepiktybiniai, dažniausiai neskausmingi dariniai, kuriuos gydytojai stebi arba, esant poreikiui, tiria jų vidinę sandarą ir šalina chirurginiu būdu.
Piktybiniai dariniai paauglystėje – itin reti, tačiau atsiradus guziukui ar kitam pokyčiui, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti krūtų echoskopiją.
Pojūčius krūtyse lemia menstruacijų ciklas
Dalis moterų apie artėjančias mėnesines nujaučia nė nepažvelgusios į ciklo kalendorių – jų krūtys padidėja, tampa jautrios, kartais net skausmingos. Šie simptomai – natūrali hormoninių svyravimų pasekmė. Kaip sako gydytoja, estrogeno ir progesterono lygio pokyčiai prieš mėnesines lemia, kad krūtys kaupia daugiau skysčių, tampa sunkesnės ir jautresnės.
Dėl šios priežasties krūtų tyrimus rekomenduojama atlikti po mėnesinių, ypač jei krūtų skausmas yra dažnas ar stiprus.
Kontraceptinės priemonės taip pat gali turėti įtakos krūtų būklei. „Nors yra nuomonių, kad ilgalaikis hormoninių kontraceptikų vartojimas gali padidinti krūties vėžio riziką, vis dėlto ši rizika yra nedidelė ir dažniausiai priklauso nuo daugelio kitų veiksnių – genetikos, gyvenimo būdo, lėtinių ligų“, – sako gydytoja radiologė.
Iššūkiai žindymo laikotarpiu
Dar vienas ypatingas laikotarpis, reikšmingai veikiantis moters krūtis, – nėštumas ir žindymas. Pasak gydytojos, krūtys ruoštis žindymui pradeda dar nėštumo metu – išveša krūtų audiniai. Dėl to krūtys padidėja, tampa sunkesnės ir jautresnės.
Deja, žindymo laikotarpis gali atnešti ir iššūkių. Dažniausiai žindančios mamos susiduria su laktostaze – būkle, kai užsikemša pieno latakas ir pienas negali laisvai nutekėti. Dėl to krūtyje pradeda kauptis pienas, susidaro sukietėjimas. Jei užsikimšimas nepraeina, vystosi uždegimas, kuris gali pasireikšti krūties paraudimu, skausmu, o kartais ir karščiavimu.
Pastebėjus ryškesnį krūties grublėtumą ar sukietėjimą, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kaip krūtys keičiasi brandžiame amžiuje?
Artėjant menopauzei, sumažėja estrogenų kiekis, dėl to krūtų liaukinis audinys po truputį nyksta, jį keičia riebalinis audinys. Tačiau būtent šiuo laikotarpiu padidėja piktybinių pokyčių rizika.
Gydytoja radiologė atkreipia dėmesį, kad menopauzės laikotarpiu dažniau diagnozuojamas krūties vėžys, todėl itin svarbu reguliariai atlikti savityrą ir radiologinius tyrimus. Pakaitinė hormonų terapija, nors ir padeda sušvelninti menopauzės simptomus, ilgai vartojama (daugiau nei 5 metus) gali padidinti krūties vėžio riziką.
Krūties vėžys vis dažniau nustatomas ir jaunoms moterims
Pastaraisiais metais stebima tendencija – krūties vėžys vis dažniau diagnozuojamas jaunesnio amžiaus moterims.
Manoma, jog taip nutinka ir dėl aktyvesnio profilaktinio tikrinimosi. Krūties vėžys – klastinga, dažnai tyli ir neskausminga liga, kurią galima aptikti tik atliekant radiologinius tyrimus: echoskopiją, mamografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją. Didėjant tyrimų apimtims, nustatoma ir daugiau ligos atvejų, kurie kitu atveju dar ilgai liktų nepastebėti.
Pasak med. dr. L. Grinytės, didžiausią riziką susirgti krūties vėžiu turi moterys, kurių šeimoje buvo diagnozuotas šis vėžys (sirgo mama, sesuo, močiutė), taip pat turinčios BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijas bei tankų liaukinį krūtų audinį. Tokios moterys turėtų tyrimus atlikti dažniau.
Kada ir kaip dažnai tikrintis krūtis?
„Hila“ gydytoja radiologė pabrėžia, kad savityra – vienas iš būdų anksti pastebėti pakitimus krūtyse. Moterims rekomenduojama kartą per mėnesį apsižiūrėti ir apsičiuopti krūtis, geriausia tai daryti po mėnesinių. Reikia stebėti krūtų paviršiaus grublėtumą, audinių sukietėjimus, spenelių pokyčius, išskyras, krūties formos pakitimus.
Radiologiniai tyrimai skiriami pagal moters amžių ir krūtų audinio ypatybes. Lietuvoje moterys nuo 45 metų kviečiamos dalyvauti krūties vėžio prevencijos programoje – kas dvejus metus joms nemokamai atliekama mamografijų – išskirtinai krūtų radiologinis tyrimas, kurio metu pastebimi krūties audinių struktūriniai pokyčiai, leidžiantis ankstyvose stadijose aptikti vėžinius krūtų pakitimus.
Moterims, turinčioms tankų liaukinį krūtų audinį, rekomenduojama papildomai atlikti echoskopiją.
Ankstyvai ir efektyviai diagnostikai – pažangi 3D mamografija
Šiemet „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centre įdiegta nauja momgrafijos tyrimams skirta įranga – HOLOGIC 3D Selenia® Dimensions®. Tai populiariausia pasaulyje 3D mamografijos sistema, naudojama daugiau nei 7000 klinikų, žinoma dėl neprilygstamo tikslumo atliekant mamografijos tyrimus.
„Hila“ naudojamame mamografe įdiegta tomosintezės technologija, kuri leidžia skenuoti audinius, įprastai nematomus dėl gausaus liaukinio krūties audinio tam tikru kampu, sluoksnis po sluoksnio ir taip užtikrina aiškesnį vaizdą ir tyrimo tikslumą.
Kartu nauja įranga suteikia daugiau patogumo tyrimus atliekančioms moterims – tyrimas trunka vos kelias sekundes, speciali forma sumažina suspaudimo keliamą diskomfortą tyrimo metu, o aparatūra gali būti pritaikoma ir specialiems poreikiams, pavyzdžiui, moterims turinčioms judėjimo negalią.
Moters krūtys – nuolat kintanti kūno dalis, kurios pokyčius lemia hormonai, gyvenimo etapai ir genetika. Žinios apie natūralius krūtų pokyčius ir rizikos veiksnius padeda laiku reaguoti į organizmo siunčiamus signalus bei pastebėti pavojingus pakitimus.
Nedelskite, rūpinkitės savimi!
Registruotis konsultacijaiPlačiau apie krūtų tyrimus ir gydymą:
Susiję straipsniai
