2025 08 04
Širdies ir kraujagyslių prevencinė programa leidžia pasitikrinti nemokamai
Kardiologija, širdies ligos
4 min. skaitymo

Širdies ir kraujagyslių ligos kasmet išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje. Daugelis jų vystosi be akivaizdžių simptomų, todėl dažnai širdies ligos nustatomos per vėlai, kai jau pasireiškia rimtos komplikacijos – infarktas arba insultas. Siekiant to išvengti, itin svarbūs profilaktiniai tyrimai. Būtent tam ir skirta valstybės finansuojama Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, kuri leidžia tam tikrai amžiaus grupei žmonių nemokamai išsitirti ir įsivertinti širdies sveikatą. Apie tai, kam ši programa skirta, ką ji apima ir kodėl verta tikrintis profilaktiškai, pasakoja Hila medicinos ir diagnostikos centro šeimos gydytoja Kristina Kiliūtė.
Kam skirta širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa?
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta asmenims nuo 40–65 metų, kurie dar neturi nustatytų širdies ligų, bet gali turėti padidėjusią riziką, pavyzdžiui, dėl amžiaus, paveldimumo, gyvenimo būdo, žalingų įpročių ar kitų sveikatos sutrikimų. Pasak gydytojos K. Kiliūtės, ypač svarbu, kad šia galimybe pasinaudotų kuo daugiau žmonių, nes būtent Lietuva išsiskiria vienais aukščiausių sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis rodiklių visoje Europoje.
Ką apima širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa?
Ši programa suteikia galimybę atlikti išsamius tyrimus, padedančius nustatyti ankstyvus pokyčius žmogaus organizme. Pradžioje atliekami pagrindiniai antropometriniai matavimai: svoris, ūgis, liemens apimtis. Tada vertinamas paciento kraujo spaudimas, širdies ritmas, atliekama elektrokardiograma (EKG), kuri parodo širdies elektrinį aktyvumą.
Taip pat atliekami kraujo tyrimai, tokie kaip gliukozės kiekio nustatymas nevalgius, bendro, „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio vertinimas, taip pat inkstų veiklos rodikliai. Gydytojas paklausia paciento apie jo gyvenimo būdą, ar jis rūko, ar vartoja alkoholį, taip pat šeimos narių ligų istorijos. Jei žmogui nustatomas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, atliekamas papildomas gliukozės tolerancijos testas. Visa ši informacija šeimos gydytojui leidžia įvertinti bendrą kardiovaskulinę riziką ir spręsti, ar reikia tolesnių tyrimų arba gydymo.
Visi šie tyrimai Hila centre atliekami be eilių. Patyrę savo srities specialistai ne tik profesionaliai įvertina gautus rezultatus, bet ir jau pirmos konsultacijos metu paskiria gydymą ar siunčia pacientą pas kardiologą, jei to prireikia. Gydytojai naudoja šiuolaikinę diagnostinę įrangą, kuri leidžia tiksliai įvertinti širdies bei kraujagyslių būklę.
Nemokami širdies tyrimai: kaip ir kur juos galima atlikti?
Tyrimai pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą yra nemokami visiems 40–65 metų asmenims, jei jie užsiregistravę gydymo įstaigoje ir atitinka programos kriterijus. Pirmiausia pacientas turi kreiptis į savo šeimos gydytoją toje įstaigoje, kur yra registruotas. Gydytojas atliks pirminį sveikatos vertinimą, paskirs tyrimus, paaiškins, kaip atliekamas širdies kraujagyslių tyrimas, o prireikus – išduos siuntimą pas kardiologą.
„Jei visi tyrimų rodikliai geri, pakartotinis patikrinimas reikalingas tik po ketverių metų. Tačiau jei žmogus nori išsitirti anksčiau, tai įmanoma, bet tam tikri tyrimai gali būti mokami. Tai priklauso nuo konkrečios gydymo įstaigos sprendimo“, – teigia šeimos gydytoja K. Kiliūtė.
Pagal gautus rezultatus pacientui nustatoma širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Jei ji maža arba vidutinė, anot specialistės, profilaktiškai tikrintis reikės tik kas ketverius metus. Didelės rizikos atveju pacientas kviečiamas po dvejų metų, o jei nustatoma labai didelė rizika, tikrinama kasmet, papildomai įvertinant po šešių mėnesių.
Kokios dažniausios širdies ligos ir kaip jų išvengti?
Šeimos gydytoja pabrėžia, jog dažniausiai diagnozuojama pirminė arterinė hipertenzija. „Tai lėtinė, bet kartais nepastebima liga, kuri gali pažeisti kraujagysles, širdį, smegenis. Taip pat gana dažnai nustatoma dislipidemija. Tai būklė, kai cholesterolio kiekis kraujyje yra per didelis ir skatina kraujagyslių užkalkėjimą. Kraujagyslių tyrimai leidžia įvertinti riziką dar iki simptomų pasireiškimo“, – paaiškina gydytoja K. Kiliūtė.
Širdies ligos Lietuvoje itin paplitusios. Prie dažnų širdies ligų priskiriama ir koronarinė širdies liga, kai sutrinka širdies raumens aprūpinimas krauju. Tada žmogus jaučia skausmą krūtinėje ar dusulį. Gydytoja pamini ir širdies nepakankamumą, kuris atsiranda, kai širdis nebesugeba efektyviai pumpuoti kraujo. Miokardo infarktas ir insultas yra pavojingiausios šių ligų pasekmės, dažnai susijusios su ilgą laiką nesuvaldytomis rizikomis.
Pasak šeimos gydytojos, didelę įtaką šių ligų atsiradimui turi rūkymas. Taip pat prie rizikos veiksnių priskiriama netinkama mityba, antsvoris, sėslus gyvenimo būdas, paveldimumas ir stresas.
„Norint jų išvengti, svarbu palaikyti normalų kūno svorį, būti fiziškai aktyviems bent po pusvalandį kasdien, subalansuotai maitintis, t. y. vengti perdirbto maisto, vartoti daugiau daržovių, vaisių ir žuvies. Ne mažiau svarbus ir miegas bei emocinė pusiausvyra, nes lėtinis stresas taip pat tiesiogiai veikia širdies veiklą“, – teigia „Hila“ centro šeimos gydytoja K. Kiliūtė.
Ar verta pasitikrinti, jei jaučiatės sveiki?
Gydytoja primena, jog simptomų nebuvimas dar nereiškia, kad nėra rizikos. Mat širdies ir kraujagyslių ligos dažnai vystosi tyliai, be skausmo ar kitų įspėjamųjų ženklų. Todėl profilaktiniai tyrimai yra vienintelė galimybė pastebėti pokyčius dar ankstyvoje stadijoje. Kaip pastebi specialistė, profilaktiškai pas gydytojus dažniau apsilanko moterys. Vyrai prevenciškai tikrinasi sveikatą nebent paraginti artimųjų.
Į visus klausimus, kaip išsitirti kraujagysles, kokie širdies tyrimai būtini jūsų individualiu atveju, visuomet atsakys jūsų šeimos gydytojas. Domėkitės savo sveikata ir naudokitės siūlomomis prevencijos programomis.