Skubi šeimos gydytojo konsultacija nuotoliu! Atsisiųskite programėlę uhealth

2024 02 23

Kas yra trombocitai ir kokios jų normos?

Kraujo ligos

6 min. skaitymo

Kas yra trombocitai ir kokios ju normos

Trombocitai yra kraujo plokštelės, kurios labai svarbios kraujo krešėjimo procese. Kaip trombocitus reikėtų atpažinti bendrame kraujo tyrime ir ką vertėtų žinoti, jei jų kiekis yra padidėjęs arba sumažėjęs? Apie tai kalbamės su „Hila“ gydytoja hematologe Rūta Semaškevičiene.

Ką rodo trombocitai ir kaip juos atpažinti bendrame kraujo tyrime?          

„Trombocitai – tai maža bespalvė disko formos ląstelės dalis, randama kraujyje ir blužnyje. Trombocitai yra labai didelių kaulų čiulpų ląstelių, vadinamų megakariocitais, gabalėliai. Šios kraujo ląstelės padeda formuotis kraujo krešuliams, sulėtinti arba sustabdyti kraujavimą, taip pat užgyti žaizdoms“, – teigė gydytoja hematologė.

Gydytoja hematologe Rūta Semaškevičiene

Jei trombocitų per daug arba per mažai arba jie veikia ne taip, kaip turėtų, gali kilti problemų. Trombocitų kiekio kraujyje nustatymas gali padėti diagnozuoti tam tikras ligas ar būkles.

Gydytoja R. Semaškevičienė paaiškino, jog bendro kraujo tyrimo lentelėje trombocitai žymimi trumpiniu PLT (angl. platelets – trombocitai). Jų vertė nurodoma trombocitų skaičiumi viename mikrolitre kraujo, t. y. x 109/l.  Kiti rodikliai, pagal kuriuos bendrame kraujo tyrime vertinami trombocitai, yra:

 

 

  • MPV (angl. Mean platelet volume) – vidutinė trombocitų apimtis. Didesni trombocitai yra jaunesni ir hemostaziškai aktyvūs. Trombocitams bręstant, jų MPV mažėja. Paprastai trombocitozės / trombocitemijos (kuomet trombocitų skaičius padidėjęs) atveju MPV sumažėja, o trombocitopenijos (kuomet trombocitų skaičius sumažėjęs) – padidėja. 
  • PDW (angl. Platelet distribution width) – trombocitų pasiskirstymas pagal dydį. Jei trombocitų dydžio pasiskirstymas nevienodas, PDW didėja. Paprastai mažėjant trombocitų skaičiui, PDW didėja.
  • Pct (angl. Platelecrit) trombokritas – tai hematologinio analizatoriaus rodiklis, rodantis suminį trombocitų tūrį. Analizatorius pateikia šią reikšmę, sudaugindamas vieno trombocito dydį MPV iš bendro trombocitų skaičiaus PLT.

Gydytoja hematologė pabrėžė, jog visi šie rodikliai (MPV, PDW, Pct), nesant bendro trombocitų skaičiaus (PLT) nuokrypio (sumažėjimo arba padidėjimo), klinikinės reikšmės ir praktinio panaudojimo neturi, todėl vieni nevertinami.

Kokia yra trombocitų norma?  

Normalus trombocitų skaičius, hematologės R. Semaškevičienės teigimu, svyruoja nuo 150 tūkst. iki 450 tūkst. trombocitų viename mikrolitre kraujo (150–450 x 109/l). Trombocitų skaičius nustatomas, atlikus įprastinį kraujo tyrimą.

Ką turėtumėte žinoti, jei trombocitų skaičius yra padidėjęs?

Medicininiai terminai, kuriais nusakoma, kad trombocitų yra per daug, – trombocitozė ir trombocitemija. Specialistė paaiškino, jog tai būklės, atsirandančios, jei žmogaus kraujyje trombocitų skaičius yra didesnis už normą.

„Daugelis žmonių, sergančių trombocitemija arba trombocitoze, neturi simptomų. Šie kraujo pokyčiai gali būti aptikti tik atlikus įprastinius kraujo tyrimus“, – kalbėjo hematologė R. Semaškevičienė.

Trombocitemija

Trombocitemija reiškia didelį trombocitų skaičių, kurį sukėlė kita sveikatos būklė. Trombocitemija, anot gydytojos, pasireiškia tuomet, kada genetiškai pakitusios kaulų čiulpų ląstelės skatina trombocitų gamybą kaulų čiulpuose. Ši būklė kartais vadinama pirmine arba esmine trombocitemija.

„Esant pirminei trombocitemijai, didelis trombocitų skaičius gali būti nustatomas atskirai arba kartu su kitais kraujo ląstelių sutrikimais (pvz., kartu aptinkama ir didesnė eritrocitų bei leukocitų gamyba kaulų čiulpuose). Pirmine trombocitemija dažniau serga 50–70 metų asmenys, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje“, – pasakojo hematologė.

Esant pirminei trombocitemijai, didėja rizika pasireikšti spontaniškam kraujo krešulių susidarymui (trombozei) bet kurioje kūno vietoje, dažniausiai smegenyse, rankose ir kojose, kurie negydomi gali sukelti gyvybei pavojingas būkles, pvz., plaučių trombinę emboliją, miokardo infarktą, insultą.

Trombozės simptomai:

  • sumišimas, kalbos pokyčiai,
  • viršutinės kūno dalies diskomfortas – vienos ar abiejų rankų, nugaros, kaklo, žandikaulio, pilvo, vienos arba abiejų kojų skausmas, lydimas sunkumo, niežėjimo, tinimo, pamėlynavimo, išsiplėtusių venų, skirtinga galūnių apimtis,
  • staiga atsiradęs ir progresuojantis dusulys, stiprus krūtinės skausmas,
  • nėštumo komplikacijos.

„Atrodytų, keista, tačiau kraujavimas gali atsirasti ir žmonėms, kurių trombocitų skaičius yra labai didelis (>1 000 x 109/l). Taip yra dėl to, kad labai didelis trombocitų skaičius sutrikdo normalų krešėjimo sistemos darbą – pasireiškia kraujavimu iš nosies, burnos ar dantenų, spontaninėmis hemoragijomis kūne arba krauju išmatose. Taip pat kraujavimas gali atsirasti, jei trombocitai veikia netinkamai“, – sakė hematologė R. Semaškevičienė.

Trombocitemijos gydymas priklauso nuo krešulių susidarymo ar kraujavimo rizikos:

  • jaunesniems nei 60 m. pacientams, neturintiems ligos požymių ir simptomų bei kitų krešulių susidarymo rizikos veiksnių, medikamentinis gydymas neskiriamas, pakanka reguliariai lankytis pas gydytoją,
  • vyresniems nei 60 m. asmenims ar pacientams, turėjusiems ligos simptomų, dažniausiai skiriamas gydymas, kuris reguliuoja kaulų čiulpų darbą ir sumažina trombocitų gamybą. Paskirtas gydymas neišgydo šios būklės, bet padeda išvengti kraujo krešulių formavimosi ir kitų rimtų komplikacijų.

Trombocitozė

Trombocitozė, pasak gydytojos, reiškia didelį trombocitų skaičių, kurį sukelia kita liga arba nuolatinė sveikatos būklė. Ši būklė dažnai vadinama antrine arba reaktyvia trombocitoze. Trombocitozė yra dažnesnė nei trombocitemija.

Ilgalaikės trombocitozės riziką didina:

  • anemija – dažniausiai geležies stokos anemija,
  • vėžys – plaučių, virškinimo trakto, krūties ar kiaušidžių. Kartais didelis trombocitų skaičius yra pirmas vėžio požymis,
  • blužnies pašalinimas – blužnis kaupia trombocitus, o ją pašalinus, gali padidėti trombocitų skaičius kraujyje,
  • uždegiminės ligos ir infekcijos.

Trumpalaikės trombocitozės riziką didina:

  • atsigavimas po didelio kraujo tūrio netekimo,
  • atsigavimas nuo labai mažo trombocitų skaičiaus, kurį sukelia per didelis alkoholio vartojimas ir mažas vitamino B12 arba folio rūgšties kiekis,
  • trumpalaikė infekcija arba uždegimas.

Trombocitozės gydymas, anot specialistės, priklauso nuo jos priežasties – paprastai nereikia trombocitų kiekį mažinančių vaistų ar procedūrų, gydoma trombocitozę sukėlusi liga ar būklė: „Taip yra todėl, kad šių pacientų trombocitai yra normalūs ir mažiau linkę sukelti rimtų kraujo krešulių susidarymą ar kraujavimą.“

Ką turėtumėte žinoti, jei trombocitų skaičius yra sumažėjęs?

Trombocitų skaičiaus sumažėjimas vadinamas trombocitopenija. Jei trombocitų skaičius yra mažas, gali kilti sunkumų sustabdyti kraujavimą.

Trombocitopenijos simptomų, pasak hematologės R. Semaškevičienės, gali atsirasti staiga arba laikui bėgant: „Kraujavimas gali atsirasti kūno viduje, po oda arba odos paviršiuje. Lengva trombocitopenija dažnai neturi jokių simptomų, dažniausiai nustatoma atsitiktinai, atliekant įprastinį kraujo tyrimą.“

Trombocitopenija gali būti pavojinga gyvybei

Gydytoja atkreipė dėmesį, jog sunkios formos trombocitopenija gali būti pavojinga gyvybei. Didelio kraujavimo gali nebūti tol, kol trombocitų skaičius kritiškai nesumažėja (kritinė riba yra <10–20 x 109/l).

Dažniausi pirmieji trombocitopenijos simptomai:

  • ilgai trunkantis kraujavimas dėl nedidelių sužalojimų,
  • spontaniškai atsirandančios mėlynės odoje, petechijos ar purpura,
  • dažnas kraujavimas iš dantenų, nosies,
  • kraujas šlapime arba išmatose,
  • gausus menstruacinis kraujavimas.

Hematologės teigimu, trombocitų skaičius sumažėja, kai kažkas trukdo kaulų čiulpams gaminti trombocitus arba juos per greitai sunaikina imuninė sistema. Trombocitopenija gali būti paveldima arba įgyta būklė.

Įgytos trombocitopenijos priežastys:

  • vaistai,
  • infekcijos,
  • tam tikros vėžio rūšys, tokios kaip leukemija, limfoma,
  • chemoterapija gydant vėžį,
  • aplastinė anemija,
  • autoimuninės ligos,
  • grėsmingos būklės, sukeliančios kraujo krešulių formavimąsi,
  • blužnies padidėjimas,
  • kepenų funkcijos sutrikimai ir ligos,
  • nėštumas,
  • operacijos – trombocitai gali būti sunaikinti, jiems praėjus per dirbtinius širdies vožtuvus, kraujagyslių transplantatus arba aparatus ir vamzdelius, naudojamus kraujui perpilti ar šuntavimo operacijai,
  • toksiškų cheminių medžiagų poveikis,
  • žalingi gyvenimo įpročiai.

Įtarus ir pastebėjus dažniausius trombocitopenijos simptomus, pacientui būtina laiku atlikti bendrą kraujo tyrimą ir kraujo tepinėlį, kurie padės įvertinti trombocitų skaičių. Nustačius trombocitų skaičiaus sumažėjimą, patariama pasikonsultuoti su gydytoju, kuris galės įvertinti būklės rimtumą ir nuspręsti, kokius papildomus tyrimus reikia atlikti diagnozei patikslinti ir gydyti.

Dalintis

Neatidėliokite, rūpinkitės savimi!

Registruokitės kosnultacijai