2025 06 25
Nuotolinė šeimos gydytojo konsultacija internetu
Greičiau nei per 24 val.
Darbo laikas
Darbo laikas
Hila
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7:00 - 20:00 val.
MRT tyrimai atliekami iki 21 val.
VI
8:00 - 15:00 val.
MRT tyrimai atliekami – 7.00-19.00 val.
VII
9:00 - 15:00 val.
Atliekami tik MRT tyrimai!
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas prekybos centro aikštelėje.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Laisvės pr. 10A, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas iki 3 val. informavus Hila administratorę.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7.00–20.00 val.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Lvivo g. 101, Vilnius
I-V
7.00–20.00 val.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Mokama automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) - UNIPARK ir ParkTown.
Instrukcija kaip atsiskaityti už UNIPARK skaitykite ČIA.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
I-V
7.00-20.00 val.
VI
9.00-15.00 val.
Kineziterapijos užsiėmimui prašome atvykti su sportine apranga.
Automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) prekybos centro teritorijoje.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
2025 06 26
Psichiatrija – ką svarbu žinoti?
Psichologija, psichiatrija
4 min. skaitymo
Apie psichikos sveikatą vis dar sklando nemažai mitų, o su ja susiję sunkumai dažnai lydimi gėdos ar menkavertiškumo jausmo. Dėl to daugelis žmonių vengia ieškoti pagalbos, kai ji išties reikalinga. Tačiau šiuolaikinė psichiatrija nėra tik medikamentinis gydymas, bet ir ankstyva diagnostika, prevencija, individualus požiūris į žmogų. Apie tai, kas yra psichiatrija, kuo ji skiriasi nuo psichologijos, kada reikalinga psichiatro konsultacija ir ką svarbu žinoti tėvams, kalbamės su Hila medicinos ir diagnostikos centro gydytoju psichiatru Andriumi Gruodžiu.
Kas yra psichiatrija?
Psichiatrija – tai medicinos mokslo šaka, nagrinėjanti psichikos ligas, jų kilmę, diagnozavimą, prevenciją bei gydymą. Pasak A. Gruodžio, psichiatras yra specializuotas medicinos gydytojas, galintis įvertinti psichologinę būseną bendrame medicininiame kontekste, atsižvelgdamas į žmogaus somatines ligas, vartojamus vaistus ir bendrą sveikatos būklę. Tokia visapusiška analizė leidžia tiksliai nustatyti diagnozę ir pritaikyti tinkamiausią gydymą – tiek medikamentinį, tiek psichoterapinį.
Kuo psichiatrija skiriasi nuo psichologijos?
Nors šios sritys dažnai painiojamos, jų taikymo ribos, anot gydytojo psichiatro, yra gana aiškios: „Psichologai labiau orientuojasi į mąstymo ir elgesio strategijas, o psichiatrija ieško efektyvių vaistų ir fizikinių gydymo priemonių.“
Skirtingai nei psichologas, psichiatras gali skirti vaistus ir pagal turimą kompetenciją specializuotuose centruose taikyti tokius metodus kaip elektro- ar magnetinė smegenų stimuliacija, Vagus nervo stimuliacija ar šviesos terapija. Pasak specialisto, tai leidžia pasiekti greitesnių gydymo rezultatų, ypač kai derinama su psichoterapija.
Kada reikalinga psichiatro konsultacija?
Psichiatro pagalbos prireikia tuomet, kai žmogus nesugeba savarankiškai ar su psichologo pagalba susidoroti su psichikos problemomis.
„Yra daugybė būdų, kaip žmogus gali padėti sau krizinėje situacijoje ar susidūręs su kasdieniais gyvenimo sunkumais, pvz., dažnas pasiima atostogų, keičia gyvenimo būdą, socialinę aplinką, medituoja, sportuoja, prašo draugų patarimų. Taip pat žmogus gali kreiptis pagalbos į psichologus, mentorius ar kitus specialistus“, – savipagalbos priemones vardijo psichiatras A. Gruodis.
Vis dėlto, anot jo, minėtų metodų ne visuomet pakanka. Jeigu žmogus praranda kasdienio gyvenimo kontrolę ir išsivysto psichikos liga, tuomet prireikia specializuotos gydytojo pagalbos. Skubios psichiatro pagalbos prireikia, kai dėl psichikos sutrikimo kyla pavojus paciento sveikatai, gyvybei ar aplinkiniams.
Tokiais atvejais svarbu reaguoti greitai – Hila centre pacientai priimami be ilgų eilių, o gydymas dažnai pradedamas tą pačią dieną.
Kaip atrodo vizitas pas psichiatrą?
Kaip sakė gydytojas psichiatras, jo konsultacija panaši į bet kurį kitą vizitą pas gydytojo, tik čia daugiau dėmesio skiriama pokalbiui ir psichologinės būklės vertinimui, o ne fiziniam ištyrimui.
„Konsultacijos metu vertinama ne tik dabartinė būsena, bet ir žmogaus gyvenimo istorija, aplinka, ankstesni sveikatos sutrikimai. Konfidencialumas tikrai garantuotas. Pašalinių asmenų vizito metu nebūna“, – patikino gydytojas A. Gruodis ir pridūrė, kad paciento diagnozė dažnai gali būti nustatoma jau pirmojo vizito metu, o gydymo planas parenkamas nedelsiant.
Tokia tvarka Hila centre leidžia pradėti gydymą nedelsiant, o moderni diagnostikos įranga ir patyrusi gydytojų komanda užtikrina tikslumą ir efektyvumą.
Vaikų ir paauglių psichiatrija: kuo ji ypatinga?
Dirbant su vaikais ir paaugliais iki 18 metų, ypatingas dėmesys skiriamas visai šeimai. Psichiatras pabrėžė, kad vaikų ir paauglių psichiatrijoje stengiamasi vengti medikamentinio gydymo. Dėmesys telkiamas į vaiko / paauglio elgesio korekciją, socialines intervencijas, darbą su tėvais.
„Vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija paprastai trunka ilgiau (vidutiniškai apie valandą), prireikia daugiau kūrybiškumo ir pastangų randant kontaktą su mažuoju pacientu. Pavyzdžiui, stengiamės vaiką prakalbinti ir suprasti jo vidinį pasaulį per piešinius ar žaidimus“, – kalbėjo gydytojas A. Gruodis.
Hila centre vaikų psichikos sveikata rūpinasi empatiški ir kvalifikuoti specialistai, gebantys užmegzti kontaktą net ir su itin uždarais vaikais.
Dažniausi mitai apie psichiatriją
Psichiatro A. Gruodžio teigimu, mūsų visuomenėje vis dar gajūs klaidingi įsitikinimai ir mitai apie psichikos sveikatą ir psichiatrų darbą. Štai keletas jų.
Mitas Nr. 1: „Psichiatro pagalbos reikia tik silpniems ar nenormaliems žmonėms“
Kiekvienas iš mūsų gali susidurti su psichikos problemomis bei prarasti gyvenimo kontrolę. Krizėje ar nelaimėje atsidūręs žmogus tampa pažeidžiamesnis, dirglesnis, jam gali būti laikinai sunku priimti sprendimus. Visgi laiku padėjus, anot specialisto, žmogus vėl randa vidinių resursų ir jėgų suvaldyti iššūkius bei sėkmingai grįžta į kasdienį gyvenimą.
Mitas Nr. 2: „Psichiatrai tik išrašo vaistus“
Psichiatrai ne visuomet išrašo vaistus. Medikamentinis gydymas išlieka kraštutinė gydymo priemonė, kuomet visi kiti metodai nebepadeda. Jis skiriamas tik atidžiai išanalizavus galimą gydymo naudą ir žalą. Kaip sakė gydytojas, vienas pagrindinių psichiatro gydymo metodų yra psichoterapija – specializuotas ilgalaikis gydymas, pagrįstas reguliariu bendravimu su pacientu.
„Šiais laikais neretai nepagrįstai mėginama psichoterapiją atskirti nuo medicinos ir deleguoti tik psichologams. Pamirštama, jog būtent gydytojai atrado ir išvystė šį gydymo metodą. Tiek psichologai, tiek ir psichiatrai gali taikyti psichoterapiją, jeigu yra baigę atitinkamus mokymus“, – paaiškino psichiatras A. Gruodis.
Mitas Nr. 3: „Su F diagnoze negalėsiu vairuoti“
Pasak gydytojo, tik itin reti ir sunkūs psichikos sutrikimai gali laikinai ar visam laikui užkirsti kelią vairuoti. Tarp jų – sunkūs ir gydymui nepasiduodantys psichoziniai sutrikimai, protinis atsilikimas ar demencija. Visgi, kaip sakė psichiatras, absoliuti dauguma psichiatrinių sutrikimų, taip pat ir stabilūs vaistais gydomi šizofreninio ar bipolinio spektro sutrikimai, neužkerta kelio vairuoti, ypač jei pasiekiama stabili remisija.
Nedelskite, rūpinkitės savimi
Registruotis konsultacijaiSusiję straispniai
