Skubi šeimos gydytojo konsultacija nuotoliu! Atsisiųskite programėlę uhealth

2023 04 18

Reabilitacija po menisko operacijos – kaip sklandžiai sugrįžti į aktyvų gyvenimą?

Sporto medicina, reabilitacija, kineziterapija

7 min. skaitymo

Reabilitacija po menisko operacijos

Meniskai – tai svarbios kelio sąnario struktūros. Populiariai tariant, meniskai dažnai lyginami su automobilio amortizatoriais, sugeriančiais smūgius riedant keliu. Taip ir meniskai sugeria kelio sąnariui tenkančią apkrovą ir saugo kelį nuo greito nusidėvėjimo. Deja, neretai pasitaiko atvejų, kai įvyksta paties menisko traumos ir prireikia chirurginės operacijos. Apie tai, kokie meniskų pažeidimai pasitaiko dažniausiai ir kaip atliekama bei kodėl tokia svarbi reabilitacija po menisko operacijos, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeute Austėja Gliaudyte.

Kas yra kelio meniskas ir su kokiomis jo traumomis dažniausiai susiduriama?

Kineziterapeutė Austėja Gliaudytė.

 

Meniskai – tai du pusmėnulio formos skaidulinio-kremzlinio audinio diskai, dengiantys vidinį ir šoninį blauzdikaulio plato paviršius. Jų funkcija labai svarbi – meniskai amortizuoja kelio sąnariui tenkantį krūvį ir sumažina sąnarinių paviršių spaudimą vienas kito atžvilgiu, kartu stabilizuoja sąnarį neleisdami šlaunikauliui slysti blauzdikaulio atžvilgiu, gerina sąnario tepimą, taip mažindami trintį, užtikrina sąnarinės kremzlės mitybą. Meniskas ne mažiau svarbus ir tuo, jog apsaugo kelio sąnarį nuo hiperekstencijos, t. y. neleidžia jam pernelyg išsitiesti. 

Pasak kineziterapeutės, meniskų pažeidimai būna dvejopi: sukelti traumos ir degeneraciniai.

„Dažniausiai pasitaiko menisko plyšimai, kurie smarkiai sutrikdo kelio sąnario funkciją. Dažniausiai tokia trauma įvyksta nuo sulenkto kelio staiga pereinant prie ištiesto ir atvirkščiai, pavyzdžiui, atliekant sukamuosius judesius, gilaus įtūpsto metu, atsispiriant ar nepatogiai nusileidus po šuolio. Meniskai dažnai pažeidžiami ir plyšus priekiniam kryžminiam raiščiui ar lūžus blauzdikaulio plato. Meniskų traumų padaugėja sezoninio sporto metu: žiemą dažniau susižeidžia ir menisko traumas patiria slidininkai, snieglentininkai, vasarą – jėgos aitvarų mėgėjai, žaidžiantys krepšinį, futbolą“, – pasakoja A. Gliaudytė.

Be traumų, būdingi ir degeneraciniai meniskų pažeidimai, nes, kaip ir kitos organizmo sistemos, su amžiumi meniskai taip pat dėvisi ir tampa labiau pažeidžiami. „Neretai tam įtakos turi ydinga laikysena, pasyvus gyvenimo būdas. Įdomu tai, kad menisko aprūpinimas krauju vyksta tik iki 9 kūdikio gyvenimo mėnesio. Vėliau 65–70 proc. menisko maitinama difuzijos būdu, o tai reiškia, kad gerą jo būklę ir tinkamą aprūpinimą maisto medžiagomis galima palaikyti tik judant“, – pasakoja Reabilitacijos ir sporto medicinos centro specialistė.

Menisko plyšimo simptomai

Pasak kineziterapeutės, apie galimai įvykusį menisko plyšimą signalizuoja girdimas trakštelėjimas, stiprus aštrus kelio sąnario skausmas, kurį gali lydėti arba ne patinimas. Skausmas jaučiamas lipant laiptais, ypač žemyn, tupint, klūpint. Jei plyšusi menisko dalis įstringa tarp šlaunikaulio gumburų, pasak kineziterapeutės, atsiranda vadinamasis kelio sąnario „blokas“, t. y. nebegalima ištiesti kojos per kelio sąnarį.

Įvykus menisko traumai rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytojus. Laiku diagnozavus menisko plyšimą, per 2–3 mėnesius galima jį susiūti. Tuomet tikėtina gera sugijimo prognozė.

Plyšusio menisko gydymas

Kineziterapeutė A. Gliaudytė sako, kad plyšusio menisko gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, ar plyšo vidinis, ar išorinis meniskas, kur yra plyšimo vieta:

  • esant izoliuotam periferiniam menisko plyšimui, gali būti taikomas konservatyvus gydymas kineziterapija;
  • jei plyšta vadinamojoje baltojoje zonoje, tikimybė, kad audinys sugis, menka, todėl atliekama artroskopinė operacija ir dalinis menisko pašalinimas, tačiau išsaugoma menisko funkcija;
  • plyšus raudonojoje arba pereinamojoje zonoje, atliekama chirurginė menisko operacija, kurios metu susiuvami plyšę

Visais atvejais pagrindinis gydymo tikslas – išsaugoti meniską ir jo funkciją, mat pašalinus pažeistą meniską greitai progresuoja sąnarinės kremzlės degeneracija, yra didelė tikimybė, kad per 10 metų išsivystys artrozė, o dar po kurio laiko prireiks ir kelio sąnario endoprotezavimo, t. y. pakeisti dirbtiniu.

Tai, koks gydymas bus parinktas konkrečiu atveju, priklauso tiek nuo pačios traumos specifikos, tiek nuo kitų individualių veiksnių, kaip žmogaus amžius, gretutinės ligos, fizinis aktyvumas ir net emocinė būklė.

Pasak specialistės, paskyrus chirurginį gydymą, svarbu nepamiršti ir tinkamo pasiruošimo operacijai.

„Prieš bet kokią chirurginę operaciją turėtų būti taikoma ir priešoperacinė reabilitacija, ypač kai kalbame apie ortopedines intervencijas. Priešoperacinė kineziterapija padeda pagerinti audinių gijimą, padidinti atsistatymo po operacijos galimybes, sumažinti galimų komplikacijų riziką. Tikėtina, kad toks pacientas greičiau atsistos ant kojų ir grįš į aktyvų gyvenimą“, – atkreipia dėmesį A. Gliaudytė.

Kiek trunka reabilitacija po menisko operacijos?

Pasak kineziterapeutės A. Gliaudytės, patyrus menisko traumą, itin svarbu chirurginis gydymas, bet ir reabilitacija po menisko operacijos. Jos tikslas – padėti žmogui susigrąžinti visavertę pažeisto menisko funkciją, sugrįžti ne tik prie įprasto kasdienio judėjimo, bet ir mėgstamo sporto, aktyvaus laisvalaikio ir socialinio gyvenimo.

Tai, kokia bus ir kiek truks reabilitacija po menisko operacijos, taip pat priklauso nuo įvairių veiksnių, pirmiausia, koks chirurginis gydymas buvo taikytas:

  • atlikus dalinę pažeisto menisko rezekciją, t. y. pašalinus dalį audinio, jau per savaitę po operacijos galima mėginti stotis ir eiti;
  • atlikus vidinio menisko susiuvimą ar jo keitimą dirbtiniu implantu, gali tekti apie pusantro mėnesio, o išorinio menisko pažeidimo atveju ir apie du mėnesius vaikščioti su ramentais.

„Reabilitacijos eiga ir trukmė kiekvienu atveju yra labai individuali. Tai priklauso ne tik nuo pačios traumos specifikos ir istorijos, taikyto gydymo būdo, bet ir nuo žmogaus amžiaus, fizinio aktyvumo, pačiai reabilitacijai keliamo tikslo, t. y. ar po jos tikimasi užsiimti mažai aktyviomis veiklomis, ar sugrįžti į aktyvų sportą, taip pat ir paciento nusiteikimo, emocinės būsenos“, – pasakoja kineziterapeutė ir atkreipia dėmesį, kad emocinė būsena reabilitacijos procese užima svarbią vietą. Pasak jos, esant prastai emocinei savijautai, gali lėtėti gijimo procesas – žmogus tampa jautresnis skausmui, negeba adekvačiai įvertinti savo gebėjimų ir jėgų. Tokiu atveju į reabilitacijos procesą naudinga įtraukti ir psichologą.

Kaip elgtis po menisko operacijos?

Operavusiam gydytojui leidus vykti namo, svarbu ilgai nedelsus užsiregistruoti į gydytojo reabilitologo konsultaciją arba tiesiogiai kreiptis į kineziterapeutą, pradėti tikslingą reabilitaciją po menisko operacijos.

Iki tol rekomenduojama laikytis kelių bendrų profilaktinių patarimų, siekiant užtikrinti sklandų gijimą po operacijos:

  • Iki gydytojo reabilitologo konsultacijos ir reabilitacijos pradžios kruopščiai laikykitės operavusio gydytojo rekomendacijų. Reabilitacijos metu jums bus paskirti individualiai parinkti ir tiksliniai pratimai po menisko operacijos.
  • Kad gijimo laikotarpis po operacijos būtų lengvesnis, galima vadovautis tarptautiniu „Peace & Love“ protokolu, kuris šifruojamas taip:
  • Protect – apsaugoti, t. y. skirti laiko ramybei ir poilsiui;
  • Elevate – pakelti, t. y. kilstelėti operuotą galūnę aukščiau širdies lygio, siekiant sumažinti patinimą, gerinti kraujo ir skysčių apytaką;
  • Avoid – nesant poreikio, vengti uždegimą mažinančių vaistų ir ledo, nes tai lėtina gijimo procesus;
  • Compress – kompresija mažina intrasąnarinį tinimą, kraujavimą iš audinių;
  • Educate – edukacija arba susipažinimas su galimais ir negalimais judesiais, pratimais;
  • Load – tinkamas laipsniškas apkrovimas;
  • Optimism – optimizmas ir geras nusiteikimas, kurie taip pat turi reikšmingos įtakos gijimo ir reabilitacijos procesui;
  • Vascularisation – aerobinių pratimų įtraukimas. Jie gerina širdies ir kraujagyslių darbą, taigi ir galūnių aprūpinimą krauju bei deguonimi, o tai gerina pažeistos galūnės funkcijos atlikimą, mažina skausmą, gerina bendrą savijautą.
  • Excercise – mankšta ir specialūs pratimai po menisko operacijos, kurie padeda sugrįžti prie įprasto gyvenimo ir atkurti pažeistas kelio sąnario funkcijas, sustiprinti raumenis.

Naudinga informacija pirmąją savaitę po menisko operacijos

Po dalinio menisko pašalinimo

Ką galima?

  • Galima naudoti funkcinį įtvarą, kuris leidžia laisvai judėti kelio sąnariui.
  • Galima lankstyti koją per kelio sąnarį be apkrovimo.
  • Gydytojui leidus, galima pradėti savarankiškai ar su ramentu minti koją, palaipsniui kas savaitę didinti krūvį iki savarankiško vaikščiojimo.

Ko negalima?

  • Tūptis, klauptis.
  • Plaukioti baseine. Labiau patartina vaikščioti, o pasirinkus plaukimą – irtis tik rankomis.

Po vidinio menisko susiuvimo arba kolageninio menisko implanto

  • 6 savaites nešioti specialų metalinį įtvarą.
  • Leidžiama vaikščioti tik su ramentais ir tik tiesia koja, apkraunant ją ne didesniu kaip 20 kg svoriu.
  • Galima lenkti koją be apkrovos iki 90 laipsnių (tiesa, leidžiamas kelio sulenkimo kampas gali skirtis, priklausomai nuo atliktos operacijos pobūdžio).

Po išorinio menisko susiuvimo arba kolageninio menisko implanto

  • 6 savaites nešioti specialų metalinį įtvarą.
  • Leidžiama vaikščioti tik su ramentais ir tik neminant operuotos kojos.
  • Galima lenkti koją be apkrovos iki 90 laipsnių (tiesa, leidžiamas kelio sulenkimo kampas gali skirtis, priklausomai nuo atliktos operacijos pobūdžio).
Dalintis

Nedelskite, rūpinkitės savimi!

Registruotis konsultacijai