Skubi šeimos gydytojo konsultacija nuotoliu! Atsisiųskite programėlę uhealth

2012 10 15

Sportas ir vanduo – neišspręsta dilema?

Sporto medicina, reabilitacija, kineziterapija

2 min. skaitymo

Sportas ir vanduo neisspresta dilema

Autorius sporto medicinos gyd. Andrius Ramonas

Vandens vartojimas fizinės veiklos metu yra amžiaus diskusija, kuri iki šiol nėra pasibaigusi. Dėl vieno dalyko vis dėl to sutariama – vanduo (arba kūno skysčiai) yra neabejotinai svarbi fizinio kūno dalis, nes daugiau nei 60 proc. mūsų kūno sudaryta iš vandens.

Tačiau didžiulė sportinių gėrimų industrija, taip pat ir vieną svarbiausių rekomendacinių leidinių išleidęs Amerikos sporto medicinos koledžas (ACSM) laikosi pozicijos, kad net ir nedidelis kūno skysčių praradimas (1–2 proc. kūno svorio) turi nemažai įtakos fiziniam darbingumui ir kelią grėsmę sveikatai.

Kita vertus, yra nuomonių (beje, moksliškai pagrįstų), kad kūnas yra gana atsparus dehidratacijai (skysčių praradimui). Šio praradimo toleravimas yra labai individualus. Dėl šios priežasties išties sunku apibrėžti griežtas ir visiems tinkančias rekomendacijas, kaip ir kiek vartoti skysčių sportuojant ar kito fizinio krūvio metu.

Ar iš tiesų reikėtų jaudintis dėl skysčių praradimo sportuojant?

Jei fizinis krūvis tęsiasi ne ilgiau nei valandą ir sportuojate ne itin karštoje bei drėgnoje aplinkoje, vargu ar reikėtų jaudintis dėl papildomų skysčių vartojimo, nebent patys taip nusprendėte. Pajutę troškulį patys suprasite, kada tai daryti. Visai nesenas mokslinis tyrimas parodė, kad sportuojant pajutus troškulį, būtina užtikrinti tinkamą skysčių vartojimą. Žmogaus kūnas turi gerai sureguliuotą vandens pusiausvyrą palaikančią sistemą, todėl desperatiškas noras po fizinio krūvio neprarasti nė lašo kūno skysčių vargu ar gali būti besąlygiškai skatinamas.

Pastarąjį įsitikinimą patvirtina daugelį dešimtmečių dominavęs dehidracijos mitas, kad skysčių praradimas turi tiesioginės įtakos kūno vidinės temperatūros kilimui, o sportuojant praradus daugiau nei 3 proc. kūno masės, neišvengiamai perkaistama ir galima patirti šilumos smūgį. Deja, šis ryšys nėra priežastinis.

Jei fizinė veikla tęsis ilgiau nei valandą, norėdami pasitikrinti, kiek skysčių praradote, turite pasisverti prieš ir po fizinės veiklos. Prakaituojant, esant nepalankioms oro sąlygoms ir intensyviai fizinei veiklai, skysčių praradimas gali būti išties reikšmingas – iki 2 ir daugiau litrų per valandą. Šiuo atveju greičiausiai prireiks papildomai vartoti skysčius. Pagal ACSM, rekomenduojama suvartoti vidutiniškai 1 litrą skysčių per valandą. Tačiau šis kiekis gali būti tiek mažesnis, tiek didesnis. Tai priklauso nuo kūno svorio ir veiklos intensyvumo.

Ar skysčių vartojimas iškart po didelio fizinio krūvio kenkia sveikatai?

Nors šis pasakymas dažnai girdimas tarp sportuojančių asmenų, peržvelgę mokslinę literatūrą ir ieškodami informacijos internete vargu ar rasite pritarimą šiam teiginiui. Net ir po didelio fizinio krūvio virškinimo sistema (taip pat ir skysčių pasisavimo funkcija) veikia pakankamai, kad įsisavintų išgertą vandenį. Skysčių pusiausvyros atkūrimas pasportavus pagerina bendrą savijautą, sumažina krūvį širdies ir kraujagyslių sistemai, padeda atkurti energinius kūno išteklius. Priežasčių delsti vartoti skysčius iš karto po fizinės veiklos nėra arba jos nėra labai svarios.

Apibendrinant galima pasakyti, kad vidutinis skysčių praradimas fizinio krūvio metu yra normalus, laikinas reiškinys ir nesusijęs su rimtomis sveikatos problemomis. Atvirkščiai – per didelis skysčių vartojimas gali būti daug pavojingesnis sveikatai. Todėl pats paprasčiausias ir galbūt veiksmingiausias patarimas dėl skysčių vartojimo fizinio krūvio metu – gerkite tada, kai jaučiate troškulį, ir tiek, kad jį numalšintumėte.

Dalintis
Nepraleiskite mūsų naujienų ir akcijų!

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams.