Plastikos chirurgas apie pirštų tirpimą ir silpstančią rankų jėgą: kada metas sunerimti?

Traumų gydymas, sąnarių sutrikimai

4 min. skaitymo

Naktimis atsibundate su tarsi „užmigusia“ ranka, tirpsta pirštai, maudžia plaštaka? O gal ryte sunku išlaikyti kavos puodelį, nes pirštai tarytum neklauso? Tai tik dalis simptomų, kuriuos daugelis linkę priskirti nuovargiui ar nepatogiam čiužiniui. Tačiau „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas med. dr. Mindaugas Jasinskas atkreipia dėmesį, kad neretai už šių pojūčių slepiasi rimtesnė problema – periferinių nervų kompresinė neuropatija.

Pasak gydytojo, žmonės dažnai klaidingai mano, kad jutimo ar judesio sutrikimus rankose lemia tik stuburo problemos, pavyzdžiui, nervų šaknelių suspaudimas dėl nugaros išvaržos. Tačiau neretai to priežastimi būna tiesioginė periferinių nervų kompresija riešo, dilbio, alkūnės ar kaklo srityse.

„Tiek medikų bendruomenėje, tiek visuomenėje vyrauja nuomonė, kad galūnės tirpsta ar skauda tik dėl stuburo problemų. Tačiau viršutinėje galūnėje periferinių nervų užspaudimas natūraliuose, anatomiškai nulemtuose susiaurėjimuose yra dar dažnesnė priežastis tam tikroms pacientų grupėms, – aiškina dr. M. Jasinskas. – Nervą galima įsivaizduoti kaip elektros laidą. Jį sudaro daugybė mažesnių laidelių – skaidulų, kuriomis keliauja impulsai. Kai nervas iš išorės spaudžiamas (pavyzdžiui, raiščių, fascijos pluoštų ar raumenų), ima trikti nervinių impulsų perdavimas, todėl atsiranda simptomai: jutimo pokyčiai, jėgos sumažėjimas, raumenų funkcijos sutrikimas“.

Rankų tirpimą gali lemti kasdieniai veiksniai

Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Mindaugas Jasinskas

Tirpimo ir jėgos nusilpimo pojūčius dažniausiai sukelia ne traumos, o kasdieniai įpročiai, pavyzdžiui, ilgas darbas prie kompiuterio, netaisyklinga laikysena, miegojimas tam tikrose pozose. Gydytojas pabrėžia, kad net sveikas ir aktyvus žmogus gali patirti šią problemą, taip pat dažniau ir tam tikrų sričių sportininkai.

„Kompresinė neuropatija – gerokai dažnesnė nei trauma, nes ją sukelia mūsų kasdienybėje pasitaikantys veiksniai, pvz. monotoniški judesiai, ilgas sėdėjimas, netinkama laikysena ar rankų padėtys“, – teigia plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.

Pavyzdžiui, riešo kanalo sindromas dažnai pasireiškia tiems, kas dirba kompiuteriu ar intensyviai apkrauna plaštakas. Pasak plaštakos chirurgo med. dr. M. Jasinsko, dėl sausgyslių

dangalų patinimo rieše sumažėja vietos viduriniam nervui ir jis suspaudžiamas šių struktūrų.

Kiti dažni atvejai – alkūninio nervo užspaudimas, ypač miegant sulenkus alkūnes, ar krūtinės angos sindromas, kuris neretai pasireiškia sportininkams (tinklininkams, ieties metikams) ar tam tikrų specialybių atstovams (kirpėjoms, dažytojams), atliekantiems pasikartojančius rankų judesius virš galvos ar pakeltomis rankomis.

Gydytojas atkreipia dėmesį, jog simptomai gali prasidėti palaipsniui – nuo protarpinio tirpimo vairuojant, laikant telefoną ar rašant. Vėliau simptomai progresuoja: tirpimas tampa nuolatinis, o dėl stipriai užspausto nervo ima nykti jo inervuojami raumenys (silpnėja jėga, sutrinka raumens funkcija).

„Kai pradeda nykti raumenys, tai yra aiškus signalas, kad reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Laiko atkurti raumenų funkciją po stiprios ir ilgalaikės kompresijos yra ribotai“, – pabrėžia specialistas.

Kada užtenka poilsio, o kada prireikia operacijos?

Lengvais atvejais, kai simptomai yra tik protarpiniai, pakanka sumažinti provokuojančius veiksnius: apriboti fizinį krūvį, koreguoti laikyseną, vengti nepatogių padėčių miegant ar dirbant. Dr. M. Jasinskas akcentuoja, kad svarbu laiku imtis veiksmų, mat kuo ilgiau nervas bus spaudžiamas, tuo didesnė tikimybė, kad bus pažeistas ne tik nervo dangalas, bet ir jo skaidulos.

„Ankstyvoje stadijoje užtenka pakeisti padėtį, atlikti specialius kineziterapinius pratimus, skirtus būtent konkrečiam atvejui. Bet jei atsiranda jėgos sumažėjimas, raumenų nykimas ar naktiniai skausmai, vien pratimų, tikėtina, nebeužteks, – sako „Hila“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.

Tokiais atvejais atliekamos nervo dekompresijos operacijos, kurių metu chirurgiškai pašalinamas spaudimas, t. y. perkerpama įtempta fascija ar raumenų pluoštas, suformuojant daugiau erdvės nervui. Dažniausiai tai nedidelės apimties procedūros, ypač jei nervas eina paviršiuje.

Svarbiausia, anot specialisto, tiksliai žinoti, kaip elgtis su nervais, nes net per stiprus sugriebimas žmogui gali sukelti nervo funkcijos sutrikimą. Todėl operacijos atliekamos, naudojant atraumatinę techniką.

Po operacijos pacientas gali judinti ranką beveik iškart, tik patariama vengti fizinio krūvio, kol visiškai sugyja audiniai. Jei dėl ilgos nervo kompresijos jau yra raumenų atrofija ar sąnarių sustingimas, paskiriamos reabilitacinės mankštos.

Kai spaudžia auglys ar randas

Dr. M. Jasinskas pamini ir retesnius atvejus, kai nervą spaudžia gerybiniai dariniai, tokie kaip lipomos, ganglijonai, dar rečiau – kaulinės išaugos ar po traumų susiformavę randai, į kuriuos įtrauktas nervas.

„Kartais nervą spaudžia dariniai, kurie įprastai šalia jo neturėtų būti. Tuomet taikomas operacinis gydymas, t.y., pašalinamas darinys arba atliekama neurolizė – nervo atpalaidavimas iš rando“, – paaiškina chirurgas ir priduria, jog tokias būkles dažniausiai padeda diagnozuoti rentgenografija, ultragarsas ar magnetinio rezonanso tomografija. Šie atvejai yra sudėtingesni, tačiau, anot speciaisto, gydomi sėkmingai, jei nustatomi laiku.

Tad jeigu jums naktimis tirpsta viena ar abi rankos, dilgčioja ar silpsta rankų jėga, neignoruoite to. Kuo anksčiau bus pašalinta nervo spaudimo priežastis, tuo greičiau ir pilniau atsistatys galūnės funkcija.