Vaikų imunitetas: šeimos gydytoja paneigia populiarius mitus apie jo stiprinimą

Gerai pažįstama situacija visiems vaikus auginantiems tėvams – susirgus atžalai, visa šeimos dienotvarkė apsiverčia aukštyn kojomis – tenka derinti darbą, slaugą ir kasdienius rūpesčius. Ar įmanoma, kažką padaryti, kad mažieji sirgtų rečiau? Ar tikrai kalti šaltis, plona striukė ar per mažai imbiero arbatos? Apie vaikų imunitetą ir dažniausiai pasitaikančius mitus kalbamės su „Hila“ Šeimos medicinos centro, Vilniaus Laisvės pr. šeimos gydytoja Jūrate Grige.

Ar tikrai susergama dėl šalto oro?

Vienas dažniausių įsitikinimų – kad vaikai suserga nuo šalto oro ar per plonos aprangos. Tačiau pasak gydytojos, tai senas mitas, kuriuo, deja, dar daug kas tiki.

„Pirmiausia, peršalimo ligas sukelia patogeniniai mikroorganizmai – virusai ar bakterijos. Šis įsitikinimas galbūt populiarus dėl to, kad peršalimo ligų padaugėja būtent šaltuoju metų laiku. Kai orai atšąla, vaikai daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, žaidžia arti vieni kitų, dalijasi daiktais, nelabai laikosi higienos – visa tai padeda mikroorganizmams plisti“, – paaiškina šeimos gydytoja J. Grigė.

Ji pamini ir kitą netiesioginį šalto oro poveikį – tai prasidėjęs šildymas, kuris sausina kvėpavimo takų gleivines ir taip mažina vietinį gleivinės imuninį barjerą. Kai kurie tyrimai nurodo, anot specialistės, kad šaltis gali sukelti fiziologinius pokyčius, pavyzdžiui, nosies gleivinės kraujagyslių susitraukimą ir imuninės sistemos slopinimą, kas gali padidinti simptomų atsiradimo riziką jau esant latentiniam, „budinčiam“ patogeniniam mikroorganizmui pačiame žmogaus kūne. Tačiau šaltis pats savaime nesukelia infekcijos, tam būtinas kontaktas su patogeniniu mikroorganizmu.

Taip pat, kaip pabrėžia šeimos gydytoja, svarbu suprasti, kad vaiko imuninė sistema bręsta iki 6–7 metų, todėl jis yra imlesnis infekcijoms. Be to, kai kurie virusai lengviau išgyvena ir plinta šaltesniame, sausame ore.

Kaip teisingai rengti vaikus?

Gydytoja J. Grigė pateikia aiškią ir praktišką rekomendaciją – vadovautis „svogūno principu“. Apatinis sluoksnis, esantis prie pat kūno, turėtų būti drėgmę pašalinantis, pavyzdžiui, merino vilna: „Medvilnė tam netinka, nes sulaiko drėgmę. Vidurinis sluoksnis turi būti sulaikantis šilumą, pvz. tinka tokios medžiagos kaip vilna ar flisas. Viršutinis sluoksnis – nuo vėjo, lietaus, sniego apsaugantis, t. y. neperšlampantis, kvėpuojantis kombinezonas ar striukė“

Jei mažas vaikas mažiau judantis, pavyzdžiui, daug laiko praleidžia vežimėlyje, specialistė rekomenduoja jį rengti vienu šilumos sluoksniu daugiau nei suaugusiam žmogui. O tam puikiai tarnauja specialūs vežimėliams pritaikyti vokeliai. Gydytoja primena, kad vaiko apmuturiavimas daugeliu drabužėlių taip pat netinka, nes vaikui perkaitus, netenkama skysčių, be to, šlapi rūbai greičiau atvėsta ir vėsina patį kūną, didėja peršalimo rizika.

Perrengti vaikai taip pat mažiau juda, o judėjimas reikalingas, kad pats kūnas gamintų šilumą.

Ar liaudiškos priemonės – išeitis?

Pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjo įvairūs liaudiški metodai, tokie kaip ežiuolės ar šeivamedžių preparatai, česnakas, imbiero-citrinų arbata, šaltas dušas ar net šokimas į ledinį kubilą. Taip pat nemažai kalbama apie vitamino C ir kitų papildų naudą. „Hila“ centro gydytoja J. Grigė pripažįsta, kad kai kurie šie dalykai gali būti naudingi, bet pataria neperlenkti lazdos.

„Subalansuota mityba, pakankamas vitaminų (ypač C, D, A, E, cinko) kiekis ir sveikas gyvenimo būdas yra svarbūs imuninės sistemos veiklai, tačiau papildomas vitaminų vartojimas virš rekomenduojamų normų sveikiems vaikams dažniausiai nėra pagrįstas. Svarbu neperdozuoti vitamino D – reikėtų tikrinti kraujo tyrimus. Cinko vartojimas taip pat neturi būti nuolatinis; moksliniai tyrimai nurodo, kad maksimalus jo vartojimo laikas –yra 2–4 mėnesiai, tam tikromis rekomenduojamomis dozėmis, derinant su kitais papildais, pavyzdžiui, geležimi“, – pataria gydytoja.

Todėl prieš pradedant vartoti bet kokius papildus visada rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju, o prireikus atlikti tyrimus ir tik tada jų įsigyti.

Profilaktikai labiau rekomenduotina sveika, subalansuota, ekologiška ir įvairi mityba, fizinis aktyvumas, reguliarus grūdinimasis, buvimas gryname ore, pakankamas miegas, darbo ir poilsio režimo subalansavimas. Anot pašnekovės, tėvai turėtų mesti rūkyti ir taip apsaugoti vaiką nuo pasyvaus rūkymo, kuris ypač kenkia kvėpavimo takams. Labai svarbi ir rankų, kosėjimo bei čiaudėjimo higiena, taip pat skiepijimasis nuo gripo, pneumokokinės infekcijos ir kitų ligų.

Gydytoja atkreipia tėvų dėmesį ir į dar vieną svarbų aspektą – tai dažnas buitinės chemijos bei kosmetikos produktų naudojimas vaikų aplinkoje: „Produktuose esančios medžiagos (ftalatai, bisfenoliai, parabenai, triklozanas, perfluoralkiliniai junginiai, kvapiosios medžiagos, lakieji organiniai junginiai) gali silpninti vaikų imuninę sistemą ir skatinti dažnesnį sergamumą infekcinėmis ar alerginėmis ligomis“.

Todėl pirmiausia specialistė siūlo šeimose peržiūrėti savo kasdienius įpročius: kokia buitinė chemija naudojama, kaip elgiamasi su rūkymu šalia vaikų, kaip užtikrinamas tinkamas miego, mitybos, darbo ir poilsio balansas. „Tai daug didesnis darbas ir laiko investicija nei vien nuėjimas į vaistinę ir papildų nupirkimas“, – teigia gydytoja.

Kada sirgti yra normalu, o kada jau metas sunerimti?

Natūralus kontaktas su virusais iš tiesų skatina imuninės sistemos brendimą. Tačiau nors toks kontaktas yra svarbus, dažnas ir sunkus, pasak šeimos gydytojos J.Grigės, su komplikacijomis sergamumas nėra laikomas palankiu imuninio atsparumo ugdymui ir reikalauja papildomo klinikinio dėmesio bei prevencinių priemonių.

Dažniausias ir gajus mitas, su kuriuo gydytojai vis dar susiduria praktikoje – tai nenoras skiepyti vaikų nuo vėjaraupių, tikintis, kad geriau persirgti natūraliai. Tačiau gydytoja įspėja: po natūralaus apsirgimo šis virusas lieka kūne iki gyvenimo galo ir gali aktyvuotis nusilpus imuninei sistemai, sukeldamas rimtus sveikatos sutrikimus.

„Normalu, kai viršutinių kvėpavimo takų infekcijos epizodai trunka 5–10 dienų, dažniausiai būna lengvi ir nesukelia komplikacijų ar poreikio gydyti antibiotikais. Taip pat nereikia nerimauti, jei infekcijos yra nekomplikuotos ir vaiko augimas bei vystymasis yra atitinkantys normos ribas“, – paaiškina gydytoja. 

Kiek galima sirgti viršutinių kvėpavimo takų neužsitęsusiomis, nekomplikuotomis infekcijomis ir tai dar laikoma natūraliu imuniteto brendimo procesu? Įvairių tyrimų skaičiai, anot specialistės, pateikiami skirtingai, tačiau orientaciniai gali būti tokie: iki 2 metų amžiaus normalu vaikui sirgti 6–8 kartus per metus, nuo 2 iki 6 metų (darželio lankymas) – iki 6–11 kartų per metus, o nuo 6 metų sergamumas turėtų ženkliai sumažėti iki 4–6 kartų.

Šeimos gydytoja J. Grigė pataria tėvams sunerimti, jei vaiko ligos užsitęsia ilgiau nei įprasta (pavyzdžiui, peršalimas trunka daugiau nei 7–10 dienų su komplikacijomis), dažnai būna bakterinės komplikacijos: pūlingos anginos, ausų, plaučių uždegimai, reikia dažno antibiotikų vartojimo, yra neįprastų simptomų, pvz. nepraeinantis karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, odos infekcijos, nepakankamas vaiko augimas, šeimoje pasitaikę imunodeficito atvejai arba įtariama alerginė ligos prigimtis.