Sveikatos patarimai

Staiga raudonai nusidažęs šlapimas – simptomas, kuris ne juokais išgąsdina net visko mačiusius. Kartais tai gali būti ir visai nekaltas priminimas, jog suvalgėte raudonai dažančių maisto produktų, pavyzdžiui, burokėlių ar šalutinis kai kurių medikamentų poveikis. Deja, kitais atvejais šį raudoną signalą gali nulemti į šlapimą patekęs kraujas – medicininis simptomas vadinamas hematurija ir reikalaujantis išsamesnio ištyrimo.

Kam saldūs burnoje tirpstantys ledai, kam dar garuojantis šašlykas – tai tik keletas iš vasaros ir atostogų malonumų, kurių niūriomis žiemos dienomis laukia dažnas. Tačiau kartu ne vienas pastebi, kad būtent šiltuoju metų laiku tampa gerokai sunkiau išlaikyti mitybos balansą, o jį praradus vėl sugrįžti į įprastas vėžes ir ne tik dėl svorio, pirmiausia – dėl savo sveikatos. Apie tai, kaip vasara keičia mūsų mitybą ir lėkštės turinį, kiek daržovių ir uogų turėtume suvalgyti kasdien bei kaip net per atostogas neprarasti balanso, klausiame „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos dietologės Aistės Osipovaitės.

Nors šiuolaikinė medicina jau gali pasiūlyti išties pažangių galimybių net ir itin sunkioms li-goms gydyti, vis plačiau ir garsiau kalbama apie ligų prevenciją kaip pirmą žingsnį sveiko ir ilgo gyvenimo link, ne išimtis ir vyrų sveikatos srityje. Vis dėlto, mūsų šalies vyrai, kaip pas-tebi gydytojai, vis dar linkę atidėlioti apsilankymus pas specialistus, o kai kurie ir neigia ne-galavimus ar simptomus iki šie tampa tiesiog nepakenčiami, ar jaučia gėdą atvirai kalbėti apie intymios sveikatos problemas.

Nereta moteris, perkopusi ketvirtąją gyvenimo dešimtmetį vieną dieną ima pastebėti, jog kūnas su ja tarsi pokštauja. Iki tol buvusi žvali ir energinga vis dažniau jaučia nuovargį, kuris kartais pakerta jau vėlyvą popietę, įkyrias nerimo mintis, trinka miegas. Kartais visai neti-kėtai ima permušti širdis ar užplūsta nepakeliamas karštis. Šiandien, kai daugelis gyvename itin aktyvius ir dažnai streso kupinus gyvenimus, šiuos simptomus lengva nurašyti pervargimui ar emociniam išsekimui. Tačiau specialistai pastebi, kad tai gali būti ir vieni pirmųjų perimenopauzės ženklų.

Ar žinojote, kad net keturiems iš penkių pasaulio gyventojų bent kartą gyvenime yra skaudėję nugarą? Dažniausiai manoma, kad dėl šio varginančio skausmo kaltos traumos arba netaisyklinga laikysena, tačiau iš tiesų realybė yra kur kas sudėtingesnė.

Įkyrus ir varginantis nugaros skausmas – vienas dažniausių sveikatos nusiskundimų, atvedančių žmones į gydytojo ar kineziterapeuto kabinetą. Kaip rodo pasaulinė statistika, net 8 iš 10 žmonių bent kartą per gyvenimą yra patyrę juosmeninės nugaros dalies skausmą. Pasak Hila Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutės Alinos Jarackienės, būtent šios ir dar kaklinės nugaros dalies skausmas pasitaiko dažniausiai ir neleidžia žmonėms džiaugtis visaverčiu judėjimu, užsiimti mėgstamomis aktyviomis veiklomis, jau nekalbant apie sportą. Taigi, šiandien klausiame jos – kaip saugiai mankštintis ir judėti, jei skauda nugara?

Deginantis rėmuo, skausmas ar pykinimas pavalgius – tai tik dalis simptomų, kurių vedami žmonės kreipiasi į virškinimo trakto ligų gydytojus. Tačiau vien nujausdamas, kad gali tekti išsamiau tirti skrandį, gana dažnas vizitą pas šios srities specialistą vis atidėlioja. Pasak Hila Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojo gastroenterologo, endoskopuotojo Roberto Bunduros, pacientus vis dar sulaiko pasenusios baimės, kurių šaknys neretai slypi tėvų ar net senelių pasakojimuose, tačiau šiuolaikiniai tyrimai ne tik gerokai inovatyvesni, bet ir puikiai pritaikyti net itin jautriems.

„Tuščios kalorijos“ ir kitais panašiais epitetais linksniuojamas ne kas kitas, o bene kiekvienam gerai pažįstamas cukrus. Vieni jo suvartojamo kiekio neskaičiuoja, kiti ginasi, jog cukrų jau seniai išbraukė iš savo mitybos. Tačiau ar įmanoma visiškai atsisakyti cukraus? Apie tai, kad cukrus nėra tik baltos smulkios granulės, kodėl jis reikalingas mūsų smegenims ir kaip net itin prisižiūrėdami sveikos mitybos apsigauname nepakankamai atidžiai skaitydami maisto produktų etiketes, pasakoja „Hila“ Šeimos medicinos centro Vilniaus Kalnėnuose šeimos gydytoja Kristina Kiliūtė.

Naktimis atsibundate su tarsi „užmigusia“ ranka, tirpsta pirštai, maudžia plaštaka? O gal ryte sunku išlaikyti kavos puodelį, nes pirštai tarytum neklauso? Tai tik dalis simptomų, ku-riuos daugelis linkę priskirti nuovargiui ar nepatogiam čiužiniui. Tačiau „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Mindau-gas Jasinskas atkreipia dėmesį, kad neretai už šių pojūčių slepiasi rimtesnė problema – periferinių nervų kompresinė neuropatija.

Lietuvoje vis dažniau pasigirsta kalbų apie prastėjančią vaikų sveikatą – tiek fizinę, tiek ir emocinę. Nepaisant to, didžioji dalis vaikus auginančių tėvų vaikų sveikatos patikras vis dar vertina tiesiog kaip formalumą, kurio reikalauja šalies ugdymo įstaigos. Tačiau daug dėme-sio vaikų sveikatai ir jų emocinei būsenai skirianti „Hila“ | Šeimos medicinos centro Vilniaus Kalnėnuose šeimos gydytoja Aistė Viršilienė sako, jog toks tėvų požiūris nėra atsakingas. Su ja šiandien kalbamės apie dažniausias šių dienų vaikų sveikatos problemas ir iššūkius bei dėl ko turėtų susirūpinti tėvai.

Atšilus orams, miestų parkai, takai ir stadionai prisipildo aktyviai judančių žmonių – bėgiojančių, minančių dviračius ar žaidžiančių futbolą. Deja, po žiemos pertraukos, kai kūnas dar nėra pasiruošęs intensyviam krūviui, dažnai pasitaiko traumos. Skubėjimas pradėti sportuoti be tinkamo pasiruošimo gali baigtis nemaloniais patempimais ar net rimtesnėmis prob-lemomis. Apie tai, kodėl būtinas apšilimas ir kokius pratimus verta atlikti prieš treniruotę lauke, kalbamės su „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeute Gabriele Kacevičiūte.