Gydytoja alergologė: kodėl pavasarinę alergiją reikėtų pradėti gydyti dar rudenį?

Alerginės ligos dažnai ir skambiai vadinamos šių dienų pasaulio rykšte. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė sako, kad toks vardas šiai ligų grupei suteikiamas pelnytai – skaičiuojama, kad iki 2050 m. alerginėmis ligomis sirgs net kas antras pasaulio gyventojas.

Kodėl apie jas kalbame rudenį, kai pavasarinis žydėjimas dar toli? Pasirodo, efektyviam alergijos gydymui galima pritaikyti gerai žinomą patarlę – roges ruoškite vasarą, o specialistai pridurtų – pavasarinę alergiją gydykite žiemą.

Su specialiste kalbamės apie tai, kodėl kasmet daugėja alergiškų žmonių ir ką šiandien galime padaryti, kad alerginių ligų simptomai mažiau temdytų kasdienybę. 

Ar tiesa, kad pastaruosius dešimtmečius didėja alerginių ligų paplitimas? Kodėl taip nutinka?

Kelis pastaruosius dešimtmečius iš tiesų stebima alerginių ligų visame pasaulyje daugėjimo tendencija, ypač pažengusiose Vakarų valstybėse. Dėl to alerginės ligos neretai ir vadinamos modernaus pasaulio rykšte.

Įtakos joms atsirasti turi keli faktoriai, vienas jų – genetinis. Yra atlikta studijų, kurių metu apskaičiuota, jog šeimoje, kurioje vienas iš tėvų serga alergine liga, tikimybė, kad alergiškas bus ir gimęs vaikas, yra triskart didesnė nei nealergiškų tėvų šeimoje, o jei šeimoje alerginėmis ligomis serga abu tėvai – ši tikimybė išauga net 5 kartus.

Be genetinių veiksnių, manoma, kad įtakos turi ir pakitusi mūsų gyvenamoji aplinka – perdėtas sterilumas, perdirbtas maistas, užterštas oras ir daugybė kitų, kurie nebūtinai patys savaime yra alergijos sukėlėjai, bet gali būti veiksniai, paaštrinantys alergijos eigą.

Kaip yra iš tiesų – alergiški gimstame ar alergijų galime įgyti?

Prieš atsakant į šį klausimą svarbu atskirti dvi sąvokas – alergiją ir įsijautrinimą. Alergija – tai organizmo imuninės sistemos atsakas į tam tikrą alergeną ar konkrečius jo komponentus, pasireiškiantis ligos simptomais: sloga, kosuliu, dusuliu ir t. t. Įsijautrinimas – tai konkrečių antikūnų prieš konkrečius alergenus gaminimasis žmogaus organizme. Tokiam žmogui bet kada gali prasidėti alerginė liga: astma, alerginė sloga, akių pažeidimas. 

Alerginės ligos pradžią gali išprovokuoti nepalankūs aplinkos veiksniai: persirgta kvėpavimo takų infekcija, didelis aplinkos užterštumas, stresas. Pavyzdžiui, jei žmogus ilgus metus dirba ir gyvena aplinkoje, kurioje yra stiprūs, gleivines pažeidžiantys cheminiai ar fiziniai dirgikliai, jei patiria daug streso ir įtampos, o imuninė sistema gamina antikūnus prieš alergenus, tikimybė susirgti alergine liga yra didesnė – tai tiesiog kelių nepalankių, provokuojančių veiksnių visuma.

Alerginei ligai būdingi tam tikri simptomai – tai priepuolinis, įkyrus čiaudulys, kosulys, akių ašarojimas. Tačiau šiais ar panašiais simptomais gali pasireikšti ir kitos ligos.

Ar alergines ligas galima išgydyti, o gal jos visam gyvenimui?

Remdamasi ilgamete darbo patirtimi galiu pasakyti, kad pažadas visiems ir visada išgydyti alerginę ligą – per drąsus. Medicinoje niekada nėra 100 procentų. O alergijos mechanizmas yra itin sudėtingas ir kompleksiškas, individualus kiekvienam žmogui. Mūsų darbas ir tikslas – pažaboti šią klastingą ligą, padaryti taip, kad žmogus galėtų gyventi visavertį gyvenimą, nekankinamas alergijos simptomų.

Pirmiausia svarbu žinoti, kokie alergenų šaltiniai provokuoja alergines reakcijas konkrečiu atveju. Šiuolaikiniai molekuliniai tyrimai padeda itin smulkiai suskaidyti alergenus į jų komponentus, t. y. konkrečias baltymo molekules, į kuriuos alerginiais mechanizmais reaguoja organizmas. Pavyzdžiui, tirdami alergiją šunims šiandien jau galime išsiaiškinti, jog alergiją sukelia specifinis šuns patino prostatos baltymas, taigi teoriškai ir galbūt praktiškai net būdami alergiški šuns patino specifiniams alergenams galime sėkmingai auginti šuns patelę.

Alerginių ligų gydymas „Hila“ centre

„Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centre dirba patyrusi gyytojų alergologų, klinikinių imunologų komanda, Laboratorinės diagnostikos centre atliekami šiuolaikiniai pažangūs alerginių ligų tyrimai, padedantys tiksliau surasti alergines reakcijas išprovokuojančius veiksnius baltymų lygiu, taikomas pažangus gydymas specifine alergenų imunoterapija. 

Kaip ir daugelio kitų ligų atvejais, alerginių ligų gydymas prasideda nuo gydytojo konsultacijos. 

Gydytojo alergologo konsultacijos metu išsiaiškinami alergijos simptomai, juos provokuoti galintys veiksniai. Tuomet paskiriami reikalingi alergijų tyrimai, kurie padeda nustatyti šią ligą provokuojančius alergenus, atskirti kliniškai reikšmingus ir nereikšmingus.

Tai labai svarbu – kartais žmogus gali būti įsijautrinęs vos vienam alergenui ir kentėti nuo itin stiprių alerginių reakcijų, o kartais matome įsijautrinimą daugybei įvairių alergenų, tačiau vos keletas iš jų yra pagrindiniai, galintys sukelti alergijos simptomus arba lemiantys blogesnę ligos eigą. Visa tai svarbu žinoti ir išsiaiškinus parinkti geriausią gydymo taktiką bei pateikti gyvenimo būdo rekomendacijas.

Alergenų bei jų komponentų tyrimai ir specifinė alergenų imunoterapija 

Hila Laboratorinės medicinos centre atliekamas išsamus išplėstinis alergenų ir jų komponentų tyrimas - ALEX2, vadinamoji makrogardelė, padedanti įvertinti beveik 300 alergenų ir jų komponentų. 

Jų atveria galimybes geriau pažinti šią ligą, prognozuoti jos eigą, identifikuoti galimas rizikas. Kai kurie alergenai sukelia itin stiprias ir gyvybei pavojingas organizmo reakcijas, tokias kaip anafilaksinis šokas. Pasak gydytojos alergologės, tai grėsminga būklė, į kurią reaguoti kartais turime vos kelias akimirkas. Žinodami, kad esame alergiški vienam iš tokių alergenų komponentų, galime iš anksto numatyti riziką ir tam pasiruošti, pavyzdžiui, rankinėje visada turėti adrenalino švirkštą.

Molekulinis alergologinis tyrimas yra itin svarbus renkantis vieną pažangiausių gydymo būdų – specifinę alergenų imunoterapiją.

Šis gydymo metodas paremtas organizmo „pripratinimu“ prie tam tikrų aplinkoje esančių alergenų.

Taikant šį metodą pacientui, pagal tam tikras schemas suleidžiami nedideli kiekiai tam tikro alergeno – taip  organizmas išmokomas „tolerancijos“, t. y. audringai nebereaguoti į aplinkos alergenus. Dėlto dažniausiai sulig pirmais žiedais prabundančią alergiją žiedadulkėms rekomenduojama pradėti gydti dar rudenį-žiemą, taip dar iki sezono pradžios jau treniruojant imuninę sistemą. Tam reikia laipsniško poveikio, trunkančio bent kelis mėnesius. Be to, žiemą žiedadulkių beveik nebūna, todėl ir organizmo alerginė reakcija būna nuslūgusi, o gleivinė nebūna sudirginta žiedadulkių. 

Tai netrumpas, kelerius metus trunkantis, itin atsakingas gydymo procesas, kuriame labai svarbus paciento ir gydytojo bendradarbiavimas. Tačiau pastangos vertos rezultato – gydant šiuo metodu, galima reikšmingai sumažinti alergijos pasireiškimą, pastebimai pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę, užkirsti kelią sunkesnėms alerginėms ligoms, pavyzdžiui, alerginei astmai.

Ne veltui šis gydymo metodas yra įtrauktas į tarptautines Amerikos, Europos alerginės slogos ir astmos gydymo gaires. Specifine alergenų imunoterapija šiandien gydoma daugelis alergijų, išskyrus maisto.