Bradikardija: priežastys, simptomai ir gydymas

Kardiologija, širdies ligos

4 min. skaitymo

Kai širdis ima plakti neįprastai lėtai, t. y. mažiau nei 60 kartų per minutę, tokia būsena vadinama bradikardija. Kas lemia jos išsivystymą, kaip atpažinti pagrindinius bradikardijos simptomus, kaip ši liga diagnozuojama ir kokie gydymo metodai taikomi, kalbamės su medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja kardiologe Egle Brazdžiūniene.

Bradikardija – kas tai?

„Bradikardija yra būklė, kuomet širdies susitraukimų dažnis yra per lėtas – paprastai mažiau nei 60 kartų per minutę. Retas pulsas gali lemti nepakankamą organų aprūpinimą krauju ir sukelti įvairius simptomus, tokius kaip svaigulys, nuovargis ir kt.“, – teigė kardiologė.

Tačiau lėtas pulsas, anot gydytojos, ne visuomet reiškia, kad žmogus serga, nes normalus pulso diapazonas gali skirtis, priklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės, genetinių ir kitų veiksnių. Pavyzdžiui, žmogui ilsintis ar miegant, 40–60 kartų per minutę širdies susitraukimų dažnis yra normalu, ypač jauniems ar aktyviai sportuojantiems asmenims.

Nors ši būklė gali būti fiziologinė, tam tikrose situacijose gali reikėti gydytojo pagalbos, ypač jei simptomai tampa pastovūs arba sunkėja. Tik specialistas gali nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą, atsižvelgdamas į individualius paciento poreikius.

Bradikardijos priežastys ir rizikos faktoriai

Bradikardijos priežastys gali būti labai įvairios. Kardiologė E. Brazdžiūnienė išvardijo keletą dažniausiai pasitaikančių veiksnių, kurie gali sukelti arba prisidėti prie bradikardijos atsiradimo:

Širdies laidžiosios sistemos sutrikimai: tai apima įvairius defektus, trukdančius generuoti arba perduoti elektrinius impulsus toliau esančioms širdies ląstelėms.
Senėjimas ir širdies ligos: senėjimas gali sukelti natūralius širdies pokyčius. Dažniausios širdies ligos, sukeliančios bradikardiją, yra koronarinė širdies liga, miokardo infarktas, įgimti širdies defektai.
Infekcijų sukelti širdies pažeidimai: kai kurios bakterinės arba virusinės infekcijos gali sukelti uždegimą širdies audiniuose, galintį paveikti širdies laidžiąją sistemą. Pavyzdžiui, ilgai negydoma Laimo liga kartais sukelia širdies laidumo sutrikimus, sukeliančius bradikardiją.
Tam tikri vaistai, turintys įtakos pulsui: pavyzdžiui, per didelės dozės antiaritminių vaistų sukelia bradikardiją, antidepresantų šalutinis poveikis taip pat gali lemti pulso sumažėjimą.
Medžiagų apykaitos sutrikimai: skydliaukės veiklos sutrikimai, ypač hipotirozė, gali prisidėti prie bradikardijos atsiradimo.
Bradikardija gali išsivystyti kaip komplikacija po tam tikrų širdies procedūrų ar operacijų.
Elektrolitų disbalansas, pavyzdžiui, kalio, kalcio koncentracijos kraujyje sutrikimai.
Kitos ligos, pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė, obstrukcinė miego apnėja.

Bradikardijos simptomai

Pasak gydytojos, pagrindiniai bradikardijos simptomai, pagal kuriuos žmogus jau galėtų įtarti ir rimčiau susirūpinti savo sveikata, yra šie:

Nuovargis arba silpnumas.
Galvos svaigimas.
Sumišimas.
Apalpimas arba pojūtis, kad tuoj nualps.
Oro trūkumas.
Maža fizinio krūvio tolerancija.
Skausmas krūtinės plote.

Šie simptomai svarbūs atpažįstant bradikardiją. Jei juos pastebėjote sau ar artimiesiems, pasikonsultuokite su specialistu.

Kaip diagnozuojama bradikardija?

Atsiradus minėtiems simptomams, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją kardiologą, kuris nustatys tikslią diagnozę.

Bradikardija ir EKG.

„Elektrokardiograma (EKG) yra pagrindinis tyrimas, naudojamas bradikardijai esamu momentu diagnozuoti. Tačiau tam, kad būtų įvertintas bradikardijos rimtumas ar širdies susitraukimo dažnio kitimas per ilgesnį laiką, reikalingi papildomi tyrimai, – paaiškino kardiologė E. Brazdžiūnienė. – Daug informacijos suteikia Holter monitorius – tai nešiojamasis elektrokardiografijos prietaisas, skirtas širdies veiklai stebėti 24, 48 ar 72 valandas.“

Tyrimai padeda nustatyti bradikardijos priežastis

Norint patikslinti bradikardijos priežastį, pasak gydytojos, papildomai atliekama ir širdies echoskopija, kurios metu vertinami širdies funkciniai, struktūriniai pakitimai, galintys lemti suretėjusį pulsą. „Krūvio mėginys (vad. VO2max testas), pavyzdžiui, veloergometrija ar bėgtakio tyrimas, naudingi širdies ritmo ir laidumo sutrikimams krūvio metu diagnozuoti. Nereikėtų pamiršti ir kraujo tyrimų – naudinga atlikti bendrą kraujo tyrimą, patikrinti elektrolitų, skydliaukės hormonų koncentraciją kraujyje, pagal situaciją ir kitus rodiklius“, – kalbėjo kardiologė.

Bradikardijos gydymas

Dažnu atveju nesimptominės bradikardijos gydyti nereikia. Tik atsiradus simptomams sprendžiama dėl gydymo parinkimo.

„Pirmasis žingsnis – bandyti išsiaiškinti pernelyg reto pulso priežastį ir ją pašalinti, t. y. atlikti pacientui reikiamus kraujo tyrimus, gydyti gretutines ligas, peržiūrėti vartojamų vaistų sąrašą. Jei įmanoma, pacientui rekomenduojama koreguoti medikamentų dozes ir gyvensenos įpročius“, – patarė gydytoja kardiologė.

Nustačius reikšmingą, sunkius simptomus sukeliančią bradikardiją ir jau išnaudojus kitas gydymo galimybes, anot specialistės, gali būti siūloma implantuoti elektrokardiostimuliatorių – prietaisą, generuojantį elektrinius impulsus ir, esant per retai širdies veiklai, juos perduodantį į širdį, kad ši susitrauktų pakankamai kartų per minutę.

Kas lemia širdies ritmo sutrikimus ir kaip pasirūpinti savo sveikata?

Gydytoja kardiologė E. Brazdžiūnienė atkreipė dėmesį, jog, be jau minėtų bradikardiją provokuojančių veiksnių, širdies ritmo sutrikimų atsiradimą gali paskatinti:

nesaikingas alkoholio vartojimas,
rūkymas,
įvairūs stimuliantai, narkotinės medžiagos,
nesaikingas kofeino turinčių gėrimų, ypač energinių, vartojimas,
nevaldomas stresas,
miego trūkumas ir kt.

Tad, norint išvengti rimtų širdies ligų, svarbu ne tik vengti minėtų rizikos veiksnių, bet ir ne mažiau svarbu paisyti profilaktinės sveikatos stiprinimo priemonių, tokių kaip reguliarus fizinis aktyvumas, sveika ir subalansuota mityba, svorio kontrolė, streso valdymas.

Net ir laikantis minėtų rekomendacijų patariama reguliariai pasitikrinti sveikatą pas savo gydytoją. Profilaktinė EKG, pagrindinių kraujo rodiklių patikra, ypač atsiradus neįprastiems simptomams, gali padėti anksti nustatyti ligas ir laiku pradėti jas gydyti.