Kur žmogaus organizme formuojasi akmenys ir kaip galima sumažinti jų susidarymo riziką?

Išgirdę žodį akmenligė, turbūt dažniausiai pagalvojame apie inkstų ar šlapimo takų akmenis. Tačiau jie žmogaus organizme gali susiformuoti ir virškinimo sistemoje, pavyzdžiui, tulžies pūslėje. Nors tiek inkstų, tiek tulžies pūslės akmenligė vystosi skirtingai, abiem ligoms būdingas bendras simptomas – staiga atsiradęs stiprus skausmas. Apie tai, kodėl žmogaus organizme formuojasi akmenys, iš kokių požymių galima įtarti akmenligę ir kada nedelsiant kreiptis į gydytoją, pasakoja Hila medicinos ir diagnostikos centro gydytojai – pilvo chirurgas med. dr. Simonas Ūselis ir gydytojas urologas Arūnas Jaškevičius.

Akmenų susidarymas dažniausiai aptinkamas inkstuose/šlapimtakiuose bei tulžies pūslėje. Pasak gydytojų, inkstų akmenligė dažniau diagnozuojama vyrams, ypač 30–50 metų amžiaus grupėje, o tulžies pūslės akmenys dažnesni vyresnio amžiaus moterims, ypač turinčioms antsvorio ar medžiagų apykaitos sutrikimų.

Kokių ir kur organizme galime rasti akmenų?

Anot urologo A. Jaškevičiaus, inkstų akmenys gali būti įvairios kilmės: „Dažniausiai pasitaikantys yra kalcio oksalato akmenys, susiformuojantys dėl per didelio kalcio ir oksalatų kiekio šlapime. Tačiau egzistuoja ir kitos rūšys: uratų akmenys, susiję su sutrikusia šlapimo rūgšties apykaita ir dažnai lydintys podagrą; fosfatų akmenys, kurie formuojasi šarminėje terpėje; infekciniai akmenys, dažnai atsirandantys dėl lėtinių šlapimo takų infekcijų.“ 

 

Kalbant apie tulžies pūslės akmenligę, pilvo chirurgas med. dr. S. Ūselis pastebi, kad akmenys joje dažnai susidaro dėl tulžies sąstovio ir pakitusios jos sudėties: „Šis procesas gali būti ilgalaikis ir nepastebimas, tačiau jis lemia, kad tulžyje ima kristalizuotis cholesterolis arba pigmentai, formuodami akmenis.“

Kas lemia akmenų susidarymą?

Pasak gydytojo A. Jaškevičiaus, inkstų akmenligės atveju pagrindinis rizikos veiksnys yra netinkama mityba, per mažas vandens vartojimas, paveldimumas ar įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai.

„Žmogui per mažai judant, organizmas silpnina kaulus, o iš jų išsiskyręs kalcis gali virsti akmenimis inkstuose. Kalcio oksalatai, kurie sudaro apie 85 proc. visų inkstų akmenų, formuojasi dėl kalcio pertekliaus bei oksalatų gausos maiste. Riebios žuvys, špinatai, pomidorai ar net pernelyg didelis vitamino C kiekis – visa tai gali prisidėti prie akmenų formavimosi, – teigia urologas. – Taip pat svarbūs ir hormoniniai pokyčiai bei kai kurių vaistų vartojimas, pvz., kortikosteroidų, chemoterapijos“.

Kaip sako med. dr. S. Ūselis, tulžies akmenims būdingas vadinamasis „tulžies sąstingis“, kuris susidaro valgant per riebiai, netinkamai ar nereguliariai: „Įtakos tam turi mityba, fizinis pasyvumas, antsvoris, cukrinis diabetas ir pan. Bet dalis žmonių turi įgimtą polinkį į akmenligę.“

Kokie simptomai būdingi akmenligei?

Pagrindiniai tulžies akmenligės simptomai paprastai pasireiškia po valgio. Žmogus pajunta skausmą po dešiniuoju šonkaulių lanku, taip pat būdingas sunkumo pojūtis, pykinimas, kartėlis burnoje.

Sunkesniais atvejais, anot pilvo chirurgijos gydytojo S. Ūselio, prasideda kepenų diegliai – tai stiprūs skausmo priepuoliai, neretai trunkantys kelias valandas: „Skausmas dažnai prasideda netikėtai, gali užklupti naktį ar kelionėje, todėl būtina į jį skubiai reaguoti. Taip pat gali pasireikšti ir gelta, niežulys, šlapimo ar išmatų spalvos pokyčiai“.

Inkstų akmenligė dažniausiai „praneša apie save“ tada, kai akmuo pajuda iš inksto į šlapimtakį. Tai sukelia staigų, itin stiprų skausmą juosmens srityje, kuris plinta į kirkšnį. Gali atsirasti pykinimas, kraujas šlapime, šlapinimosi sutrikimai. „Kai skausmas pasiekia 7–8 balus iš 10, dažniausiai jau žmonės atsiduria skubios pagalbos skyriuje“, – sako urologas A. Jaškevičius.

Kaip akmenys dažniausiai gydomi?

Tulžies akmenys dažnai šalinami operaciniu būdu, t. y. atliekama laparoskopinė cholecistektomija. „Tai viena dažniausių planinių pilvo chirurgijos operacijų, kuriai būdinga maža invazija, greitas atsigavimas ir mažesnė komplikacijų rizika“, – pabrėžia pilvo chirurgas S. Ūselis.

Pradinėse stadijose gali būti taikomas konservatyvus gydymas, pvz. dieta, vaistai nuo skausmo ir spazmų, antibiotikai esant uždegimui.

Inkstų akmenligės gydymas, pasak gydytojo A. Jaškevičiaus, priklauso nuo akmens dydžio ir jo vietos. Mažesni akmenys dažnai pasišalina savaime, padedant tinkamai mitybai ir dideliam vandens kiekiui.

„Didesni akmenys šalinami juos skaldant smūginėmis bangomis (litotripsija) arba lazeriu, įvedamu per natūralius takus“, – teigia urologas, pridurdamas, jog šios mažai invazyvios procedūros leidžia išvengti sudėtingesnių operacijų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Tiek tulžies, tiek inkstų akmenligės atveju yra simptomų, kurių negalima ignoruoti. Nedelsiant būtina kreiptis į gydytoją, jei:

• Pasireiškia stiprus skausmas viršutinėje pilvo dalyje ar šone ir jis nepraeina. daugiau nei 24 valandas, net vartojant vaistus nuo skausmo.
• Taip pat gali būti juntamas stiprus spaudimas pilve ar kirkšnyje;
• Pakyla temperatūra;
• Atsiranda pykinimas ar vėmimas;
• Šlapimas tampa drumstas ar rausvas.

Hila gydytojai įspėja, jog užstrigęs inkstų ar tulžies akmuo gali sukelti rimtų komplikacijų – pūlinį, infekciją ar net sepsį. Tad kuo ilgiau delsite, tuo didesnis pavojus kils jūsų gyvybei.

Ar įmanoma išvengti akmenligės?

Akmenų susidarymą dažnai lemia ilgą laiką trunkantys netinkami gyvenimo būdo įpročiai. Tad gydytojai vieningai pabrėžia, jog svarbiausia gerti pakankamai vandens (bent 2–2,5 l per dieną), kad šlapimas nebūtų per daug koncentruotas ir nesikauptų druskos kristalai.

Ne mažiau svarbi ir mityba: reikėtų vengti riebaus, sūraus, oksalatų ir purinų gausaus maisto (pvz., špinatų, šokolado, kavos, stiprių sultinių), ypač tiems asmenims, kuriems jau nustatytas polinkis į akmenligę.

Fizinio aktyvumo stoka taip pat didina riziką, nes mažėja kaulų apkrova, o iš jų išsiskyręs kalcis kaupiasi inkstuose.

Kaip sako Hila specialistai, reguliari profilaktika (laiku atlikti echoskopiniai ir kraujo tyrimai) leidžia laiku pastebėti akmenis, net jei simptomų dar nėra. Taip galima išvengti ir rimtų komplikacijų, ir sudėtingo gydymo.

Pažangūs tyrimai leidžia nustatyti akmenų susidarymo priežastis

Organizme susidarančių akmenų sudėtis gali būti įvairi, o kartais net ir skirtingose kūno vietose: inkstuose ar tulžyje, susidarantys akmenys savo sudėtimi gali būti identiški. Dažniausiai randamos medžiagos: kalcio oksalatas, kalcio fosfatas, šlapimo rūgštis, magnio-amonio fosfatas, rečiau ksantinas, kalcitas, vaistų sankaupos.

Hila Laboratorinės medicinos centre atliekamas infraraudonųjų spindulių spektometrijos tyrimas leidžia įvertinti susidariusių akmenų sudėtį, o tai padeda gydytojui suteikti individualias rekomendacijas pacientui, kad būtų galima sumažinti akmenų susidarymo tikimybę ateityje. Remiantis tyrimo rezultatais nurodomos galimo metabolinės ar mitybos priežastys, pavyzdžiui: pirminis hiperparatiroidizmas – padidėjęs paraskydinių liaukų aktyvumas, lėtinis viduriavimas, baltymų itin gausi mityba, bei rekomenduojamos prevencinės priemonės.  Tai gali būti gyvūninės kilmės baltymų ribojimas, kalcio turinčių produktų mažinimas, kai kuriais atvejais, esant indikacijoms ir papildomi laboratoriniai tyrimai, pavyzdžiui: kalcio, fosforo, parathormono (PTH), vitamino D, oksalatų nustatymas.