Laboratorijos vadovė apie tyrimų pasirinkimą: tarp būtinybės ir mados

Ką darome pirmiausia, kai susergame? Na gerai, po keleto dienų poilsio ir šiltos arbatos namuose? Kreipiamės į gydytoją jau žinodami, kad, greičiausiai, dar prieš atsakydamas, kokie iššūkiai ištiko mūsų organizmą, šis paskirs atlikti laboratorinius tyrimus. Vieniems tai – tiesiog būtina procedūra, kitiems – ne itin maloni patirtis, bet, iš, regis, vos keleto mililitrų kraujo, galima surasti išties svarbius atsakymus. Nenuostabu, kad ir savo laboratorijoje mes vis dažniau sulaukiame klausimų – ar yra toks tyrimas, kuris leistų išsitirti nuo visų ligų ir jaustis ramiam?

Hila Laboratorinės diagnostikos centro vadovė Anželika Slavinska sutinka, kad laboratoriniai duomenys šiandien yra nepamainomi. Taigi, klausiame jos – kokią vietą laboratoriniai tyrimai užima medicinoje ir ką galime sužinoti, atlikę dabar „madingus“ kraujo tyrimus?

60–70 proc. diagnostinių sprendimų lemia laboratorinių tyrimų duomenys

Žinoma, kad kasdienėje praktikoje apie 60–70 % sprendimų yra priimama remiantis būtent laboratorijoje gautais tyrimų rezultatais. Suprantama, kad ne visais atvejais vien iš tyrimo ataskaitos galima tiksliai pasakyti, kas žmogui yra, bet tai – labai svarbus ir dažnai pirmasis žingsnis diagnozės link. Pirmiausia tai padeda gydytojui aptikti tam tikrus žymenis, kurie suteikia informacijos, kur toliau ieškoti problemos, kokie papildomi instrumentiniai tyrimai padėtų ją išsiaiškinti, – pasakoja A. Slavinska. – Jau nustačius diagnozę, laboratorinių tyrimų duomenys taip pat dažnai padeda tinkamai apsispręsti dėl paskiriamo gydymo. Pavyzdžiui, diagnozavus bakterinės kilmės infekciją, jos gydymui skiriami antimikrobiniai vaistai, t. y. antibiotikai. Šiandien turime net labai specifinius tyrimus, leidžiančius tiksliai nustatyti, kuriam antibiotikui ligos sukėlėjas yra jautrus.

Tačiau jei ligos sukėlėjas nėra bakterija, gydymas antibiotikais neveiksmingas ir net nereikalingas. Šiuo ir kitais atvejais laboratoriniai duomenys padeda priimti tokį sprendimą."

Pasak laboratorijos vadovės, priešingai nei dažnai manoma, tyrimų duomenys toli gražu naudojami ne tik diagnozei nustatyti. Dažnai jie yra nepakeičiami ir gydymo procese, ypač kai kalbama apie lėtines ligas, kurios reikalauja periodinio būklės stebėjimo ir atitinkamų gydymo plano korekcijų.

„Paimkime, kad ir skydliaukės funkcijos sutrikimus. Pastarieji gydomi medikamentais, tačiau to paties vaisto dozė gali reikšmingai skirtis ne tik priklausomai nuo konkretaus žmogaus, bet ir nuo to, kaip keičiasi to paties žmogaus kūno masė, gyvenimo ritmas, sveikatos būklė gyvenimo eigoje. Reikalingą medikamentų dozę gydytojas skiria remdamasis gautais skydliaukės hormonų tyrimų rezultatais, o nuo to tiesiogiai priklauso ir paciento savijauta. Pavyzdžiui, jei hormonų lygis nėra tinkamai sureguliuotas, žmogus gali jausti nuovargį, silpnumą; dažnas pastebi svorio augimą ar plaukų slinkimą,“ – atkreipia dėmesį A. Slavinska.

Kada naudinga kraujo tyrimus atlikti profilaktiškai?

Pasak laboratorijos vadovės A. Slavinskos, šiandien jau turime plačias galimybes laboratorinę diagnostiką pasitelkti ne tik bendrai sveikatos būklei įvertinti, bet ir itin sudėtingų, tarp jų ir onkologinių, ligų profilaktikai.

„Yra žinomos ir jau ne vienerius metus sėkmingai naudojamos pasaulyje pripažintos praktikos, leidžiančios laboratorinių tyrimų duomenis panaudoti ir kai kurių ligų prevencijai. Pavyzdžiui, prostatos specifinio antigeno (PSA) žymuo efektyviai naudojamas ankstyvai prostatos vėžio diagnozei nustatyti. Šis tyrimas itin reikšmingas, nes leidžia aptikti vieną dažniausių piktybinių vyrų ligų dar jai nepasireiškus jokiais akivaizdžiais simptomais. Tai lemia gydymo efektyvumą, kuris ankstyvoje stadijoje, žinoma, gali siekti net beveik 100 %. Taip pat žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris – dabar jau žinoma – yra atsakingas už gimdos kaklelio vėžį, gali būti nustatomas laboratorijoje. Dar vienas pavyzdys – vadinamasis slaptas kraujavimas, kuris naudojamas ankstyvai storosios žarnos vėžio diagnostikai,“ – sako specialistė.

Anot laboratorijos vadovės, pasaulinės ŽPV situacija liūdina. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, yra ketvirta pagal dažnumą moterų onkologinė liga pasaulyje. Vien 2022 m. užfiksuota 660 tūkst. naujų atvejų ir net 350 tūkst. mirčių. 

„Nors daugeliu atvejų imuninė sistema pati pašalina ŽPV infekciją, nuolatinė stebėsena yra būtina, nes neišgydyta infekcija gali sukelti gimdos kaklelio ląstelių pokyčius, o ilgainiui – vėžį. Be to, net ir po ŽPV vakcinacijos būtina reguliariai atlikti patikras, nes vakcina neapsaugo nuo visų galimų ŽPV tipų. Nuolatinė stebėsena yra būtina siekiant užtikrinti, kad ankstyvi pokyčiai būtų laiku pastebėti ir imtasi veiksmų. Laiku atlikta diagnostika padeda užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui, kai ikivėžiniai pokyčiai dar gali būti 100 proc. išgydyti", - atkreipia dėmesį A. Slavinska. 

Pasak jos, vadinamųjų vėžio žymenų yra ir daugiau, ir jie itin tikslingai pasitarnauja vertinant gydymo efektyvumą, taip pat plačiai naudojami stebėsenai, siekiant įvertinti, ar liga neatsinaujina. Įdomu tai, kad nežymiai padidėjusį vieną ar kitą žymenį gali turėti ir sveikas žmogus. Pasak A. Slavinskos, šie tyrimai itin jautrūs, o jų rezultatui įtakos turi ir pasiruošimas.

„Tarkime, jei prieš atlikdamas tyrimą žmogus rūkė, vartojo alkoholio ar net valgė tam tikrų produktų, tai gali paveikti tyrimo rezultatus ir kai kuriais atvejais sukelti daug bereikalingo streso“, – atkreipia dėmesį Laboratorinės diagnostikos centro vadovė, pridurdama, kad šių ir kitų tyrimų interpretaciją reikėtų patikėti profesionalams.

Madingi ar būtini tyrimai?

Paklausta apie dabar, galima sakyti, madingus tyrimus – kortizolio, vitaminų ar mineralų, A. Slavinska sako, kad vieno atsakymo į klausimą, ar šie tyrimai labiau madingi, ar reikalingi, nėra.

„Viskas priklauso nuo individualios žmogaus sveikatos būklės ir jo poreikių. Pavyzdžiui, nusprendus vartoti kokius nors maisto papildus, išties racionalu pirmiausia pasitikrinti, ar organizmui iš tiesų jų trūksta, nes žinoma, kad kai kurių vitaminų ir mikroelementų perteklius sveikatai gali būti toks pat žalingas kaip ir jų trūkumas – pavyzdžiui, vitamino D“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Kitas sparčiai populiarėjantis tyrimas – kortizolio lygio kraujyje nustatymas. „Tam tikrais atvejais jis gali daug pasakyti gydytojui, tačiau pats tyrimas – itin specifinis. Pirmiausia todėl, kad kortizolio koncentracija kraujyje nuolat keičiasi – vienokia ji būna ryte, kitokia – vakare. Be to, rezultatai priklauso nuo to, kiek streso patyrėte ar kiek kavos puodelių išgėrėte prieš tyrimą. Visa tai atsispindės tyrimo rezultatuose. Ar tie rezultatai iš tiesų atspindi sveikatos problemą, tiksliai gali pasakyti tik gydytojas“, – šypsosi A. Slavinska.

Kad ir koks išsamus būtų tyrimas, svarbiausia tinkama jo interpretacija

Pasak jos, laboratorinių tyrimų duomenys gali pasakyti labai daug, tačiau esminis momentas yra ne tyrimo platumas – t. y. kiek jame yra daug rodiklių, o jų interpretacija. Kad ir koks išsamus būtų tyrimas, kad ir kiek daug duomenų jis suteiktų, jei nežinoma, kaip juos teisingai interpretuoti – tokio tyrimo nauda bus menka.

Dėl to tyrimų rezultatų analizę ir interpretaciją, anot A. Slavinskos, reikėtų patikėti profesionalams, kurie ne tik apmokyti vertinti atskirus rodiklius, bet ir supranta, kaip jie sąveikauja tarpusavyje individualiame sveikatos kontekste. Įtakos konkrečiai diagnozei gali turėti daugybė veiksnių – pradedant lėtinėmis ligomis ir baigiant vartojamais vaistais.

„Nedaug kas žino, kad kai kurie medikamentai gali turėti įtakos atskiriems kraujo rodikliams – tokiu atveju tyrimų atsakyme šie gali nepatekti į vadinamąsias normas, bet tai dar nereiškia, kad žmogus turi su jais susijusią sveikatos problemą“, – pastebi Laboratorinės diagnostikos centro vadovė.

Ar egzistuoja universalus tyrimas nuo visko?

Grįžtant prie dažno pacientų klausimo – ar egzistuoja toks universalus tyrimas, kuris padėtų atsakyti į visus sveikatos klausimus, A. Slavinska pripažįsta, kad kol kas mokslas tokio tyrimo dar nesukūrė.

Vis dėlto vien Hila laboratorijoje šiandien atliekama per 600 tyrimų – nuo paties dažniausio, bendrojo kraujo, iki retų ir kompleksinių genetinių tyrimų.

Gydytojo paskirti, atsižvelgiant į individualią sveikatos istoriją, šie tyrimai gali suteikti itin daug informacijos: padėti laiku diagnozuoti ligas, užtikrinti gydymo efektyvumą ir įvertinti jo rezultatus.

Svarbiausia, pasak laboratorijos vadovės, – tinkama jų interpretacija, kurią Hila centre padeda užtikrinti daugiau kaip 50 skirtingų sričių gydytojų.