Kraujavimas iš nosies – kodėl jį stabdant negalima atlošti galvos?

Šiltuoju sezonu dažnas žmogus gali pastebėti, kad kraujas iš nosies pradeda bėgti tarsi be aiškios priežasties – kartais po intensyvesnio fizinio krūvio, o kartais tiesiog ilgiau pabuvus saulėje. Nors dažniausiai tai nesukelia rimtų padarinių, kai kuriais atvejais kraujavimas iš nosies gali signalizuoti apie sisteminius sveikatos sutrikimus, tarp jų – ir kraujo krešėjimo problemas. Apie tai, kokie požymiai turėtų kelti nerimą, kaip atpažinti galimus kraujo ligų simptomus ir kaip tinkamai sustabdyti kraujavimą iš nosies, pasakoja „Hila“ Medicinos ir diagnostikos centro gydytojas hematologas Kazimieras Maneikis.

Šiltuoju sezonu dažnas žmogus gali pastebėti, kad kraujas iš nosies pradeda bėgti tarsi be aiškios priežasties – kartais po intensyvesnio fizinio krūvio, o kartais tiesiog ilgiau pabuvus saulėje. Nors dažniausiai tai nesukelia rimtų padarinių, kai kuriais atvejais kraujavimas iš nosies gali signalizuoti apie sisteminius sveikatos sutrikimus, tarp jų – ir kraujo krešėjimo problemas. Apie tai, kokie požymiai turėtų kelti nerimą, kaip atpažinti galimus kraujo ligų simptomus ir kaip tinkamai sustabdyti kraujavimą iš nosies, pasakoja „Hila“ Medicinos ir diagnostikos centro gydytojas hematologas Kazimieras Maneikis.

Vasara – metas, kai dėl aukštesnės oro temperatūros organizmas aktyviai bando atsivėsinti, išskirdamas šilumą per išsiplėtusias kraujagysles. Pasak gydytojo K. Maneikio, būtent šis kraujagyslių išsiplėtimas daro jas trapesnes. Dėl to net menkas mechaninis dirgiklis, pavyzdžiui, stiprus nosies pūtimas ar fizinis krūvis, gali sukelti kraujavimą.

Be to, ilgas buvimas karštyje dažnai padidina kraujospūdį, o tai dar labiau padidina kraujavimo riziką. „Kaitra veikia ne tik bendrą savijautą. Kai kuriems žmonėms tai tampa kraujavimo priežastimi. Paviršinės nosies gleivinės kraujagyslės, esant karštam orui, išsiplečia ir tampa pažeidžiamesnės“, – aiškina hematologas.

Dažniausios priežastys

Kraujavimą iš nosies gali sukelti tiek vietiniai, tiek sisteminiai veiksniai. Vietinės priežastys, anot specialisto, yra dažniausios: gleivinės sausumas, stiprus nosies pūtimas, nosies traumos, infekcijos (pvz., rinitas ar sinusitas), alergijos, nosies pertvaros kreivumas ar net gleivinės augliai. Vaikams kraujavimas iš nosies neretai pasitaiko ir dėl paviršinių bei trapių kraujagyslių struktūros.

„Tuo tarpu sisteminiai veiksniai susiję su bendra organizmo būkle: padidėjusiu kraujospūdžiu, vartojamais vaistais (ypač kraują skystinančiais), hormoniniais pokyčiais (pvz., nėštumu) ar kraujo krešumo sutrikimais, – pabrėžia gydytojas K.Maneikis. – Kraujavimas iš nosies neturi būti ignoruojamas, ypač jei jis kartojasi ar trunka ilgai. Tai gali būti pirmas signalas apie rimtesnę būklę“.

Kada būtina sunerimti?

Kraujavimas iš nosies, specialisto teigimu, tampa svarbiu signalu tuomet, kai pasireiškia dažnai (pvz., kartą per savaitę ar dažniau), trunka ilgiau nei 10 minučių ar yra gausus, t. y. teka stipria srove, sunkiai sustabdomas, kraujas patenka į gerklę.

Gydytojas hematologas rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į kitus simptomus, pvz., kraujuojančias dantenas, lengvai atsirandančias mėlynes, kraują šlapime ar išmatose.

„Jeigu nosies kraujavimą lydi ir kiti kraujavimo epizodai, ypač kai pacientas nevartoja kraują skystinančių vaistų, visada rekomenduojama išsitirti. Tai gali būti krešumo sistemos sutrikimo požymis“, – įspėja K. Maneikis.

Taip pat sunerimti reikėtų, jei intensyvus kraujavimas pasireiškia vaikams ar senyvo amžiaus žmonėms, kuriems anksčiau to nebuvo, o ypač jei šeimoje žinomi paveldimi kraujo krešėjimo sutrikimai.

Kaip diagnozuojami krešėjimo sutrikimai?

Gydytojas hematologas vertina kraujavimo dažnumą ir pobūdį, paciento ligos istoriją, giminės sveikatos duomenis bei bendrą organizmo būklę. „Svarbu ne tik laboratoriniai rodikliai, bet ir išsami paciento apklausa: ar buvo kraujavimas po danties rovimo, ar atsiranda mėlynių be aiškios priežasties, ar giminėje buvo hemofilijos ar kitų kraujo krešėjimo sutrikimų,“ – pasakoja gydytojas K. Maneikis.

Atliekami tyrimai:

• Bendras kraujo tyrimas (hemoglobino konc. ir trombocitų kiekio įvertinimas);
• Atrankiniai krešėjimo tyrimai: PT, ADTL, INR, fibrinogeno konc.;
• Specializuoti tyrimai: von Willebrando faktoriaus kiekis ir aktyvumas, krešėjimo faktorių aktyvumo testai;
• Trombocitų funkcijos tyrimai, kai jų kiekis normalus, bet įtariamas funkcinis sutrikimas. 

Kartais net esant normaliam trombocitų kiekiui, anot hematologo, jų funkcija gali būti pažeista, todėl vien kiekybiniai rodikliai ne visada parodo tikrąją situaciją.

Įgimti ir įgyti krešėjimo sutrikimai – kurie dažnesni?

Kraujo krešėjimo sutrikimai skirstomi į dvi pagrindines grupes: įgimtus ir įgytus.

Įgimti sutrikimai

Kaip teigė gydytojas K. Maneikis, įgimti kraujo krešėjimo sutrikimai dažniausiai pasireiškia ankstyvame amžiuje, jų pasireiškimas stebimas ilgesnį laiką, dažnai turi šeiminę anamnezę.

Vienas žinomiausių įgimtų sutrikimų yra hemofilija – liga, kai trūksta tam tikro krešėjimo faktoriaus, dėl ko kraujavimas gali ilgai nesustoti net po nedidelių sužeidimų. Hemofilijos atvejais kraujavimas dažniau vyksta ne iš nosies, bet į sąnarius ar raumenis, o tai ilgainiui gali sukelti sunkias komplikacijas.

Nors mažiau žinomas, tačiau bene pats dažniausias įgimtas krešėjimo sutrikimas – von Willebrando liga. Anot hematologo, sutrikimas pasireiškia dėl specifinio baltymo, kuris atsakingas už trombocitų sukibimą ir VIII krešėjimo faktoriaus stabilumą, stokos ar funkcijos sutrikimo: „Nors von Willebrando liga dažnai būna lengvesnės eigos nei hemofilija, ji gali pasireikšti dažnu kraujavimu iš nosies, taip pat pooperaciniu kraujavimu ar ilgesniu bei gausiu kraujavimu menstruacijų metu“.

Be šių, egzistuoja ir retesni krešėjimo faktorių trūkumai, tokie kaip VII, X ar XI faktoriaus stoka. Nors jie, kaip sakė gydytojas, pasitaiko gerokai rečiau, jų diagnozavimas svarbus, ypač jei dažni kraujavimai nesusiję su akivaizdžiomis išorinėmis priežastimis.

Įgyti sutrikimai

Įgyti kraujo krešėjimo sutrikimai atsiranda gyvenimo eigoje dėl kitų ligų, vartojamų medikamentų ar išorinių veiksnių.

Viena dažniausių tokių priežasčių, anot specialisto, yra kepenų ligos: „Kepenys gamina daugumą krešėjimui reikalingų baltymų, todėl sergant ciroze, hepatitu ar kitomis kepenų ligomis, kraujo krešėjimas gali reikšmingai sutrikti“, – teigė hematologas K. Maneikis.

Kitas svarbus veiksnys yra vitamino K trūkumas. Šis vitaminas būtinas kai kurių krešėjimo faktorių sintezei, o jo stygius dažnai pasireiškia žmonėms, turintiems virškinimo sutrikimų, žarnyno ligų arba ilgą laiką vartojusiems plataus spektro antibiotikus.

Gydytojas įvardino ir autoimuninius sutrikimus, pavyzdžiui, imuninė trombocitopenija (ITP), kai imuninė sistema pradeda naikinti nuosavus trombocitus: „Tokiais atvejais žmogaus organizmas pats pažeidžia kraujavimo stabdymo mechanizmą, o kraujavimas gali prasidėti spontaniškai, be jokios akivaizdžios priežasties“.

Vaistai, ypač antikoaguliantai (pvz., varfarinas, rivaroksabanas ir kt.) ar antiagregantai (pvz., aspirinas ar kt.), taip pat gali reikšmingai padidinti polinkį kraujuoti. Tokiais atvejais specialistai vertina, ar kraujavimas susijęs su vaisto poveikiu, ar tikslinga koreguoti dozę.

Kraujavimas gali slėpti onkologinę ligą

Ne mažiau svarbus aspektas – onkologinės ligos. Pasak K. Maneikio, kai kraujavimą iš nosies lydi ir tokie simptomai kaip dažnos mėlynės ar kraujuojančios dantenos, visada svarbu atmesti onkohematologines ligas.

Kai kurios leukemijos ar limfomos formos, taip pat jų gydymas, gali paveikti tiek trombocitų gamybą, tiek jų funkciją. Tais atvejais nosies kraujavimas yra tik vienas iš daugelio požymių, rodančių sisteminį susirgimą.

Pirmoji pagalba kraujuojant iš nosies

Nosies kraujavimas daugeliu atvejų nėra pavojingas, tačiau svarbu žinoti, kaip teisingai reaguoti. Gydytojas hematologas išvardino pagrindinius žingsnius:

1. Atsisėskite, nusiraminkite ir šiek tiek palenkite galvą į priekį.
2. Dviem pirštais suspauskite nosies minkštąją dalį ir laikykite ją apie 10–15 minučių be pertraukos.
3. Kvėpuokite per burną, venkite kalbėti ar judėti.
4. Uždėkite šaltą kompresą ant nosies tiltelio arba sprando. Šaltis susiaurina kraujagysles, todėl kraujavimas gali greičiau liautis.

„Viena dažniausių klaidų – atlošti galvą. Taip kraujas gali nutekėti į ryklę ir sukelti pykinimą ar net aspiracijos pavojų,“ – paaiškina gydytojas.

Nedelsiant kreipkitės į medikus, jei:

• kraujavimas nesustoja per 15–20 minučių,
• jis yra gausus ar pasikartojantis,
• jaučiate bendrą silpnumą, svaigimą, esate išblyškęs,
• kraujas teka į gerklę ar kvėpavimo takus,
• kraujuojate po galvos ar veido traumos,
• vartojate kraujo krešėjimą veikiančius vaistus arba turite nustatytų sutrikimų.