2025 05 5
Nuotolinė šeimos gydytojo konsultacija internetu
Greičiau nei per 24 val.
Darbo laikas
Darbo laikas
Hila
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7:00 - 20:00 val.
MRT tyrimai atliekami iki 21 val.
VI
8:00 - 15:00 val.
MRT tyrimai atliekami – 7.00-19.00 val.
VII
9:00 - 15:00 val.
Atliekami tik MRT tyrimai!
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas prekybos centro aikštelėje.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Šeimos medicinos centras
Laisvės pr. 10A, Vilnius
I-V
8.00–20.00 val.
Paskutinis laboratorinis tyrimas atliekamas likus 30 min iki darbo pabaigos.
Nemokamas automobilio stovėjimas iki 3 val. informavus Hila administratorę.
Visos mūsų centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
V. Grybo g. 32A, Vilnius
I-V
7.00–20.00 val.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė – pastato dešinėje.
Privažiuokite prie užkardos, luktelėkite, kol apsauga ją pakels, ir įvažiuokite į aikštelę.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Lvivo g. 101, Vilnius
I-V
7.00–20.00 val.
Kineziterapijos užsiėmimui ir kai kuriems tyrimams prašome atvykti su sportine apranga.
Mokama automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) - UNIPARK ir ParkTown.
Instrukcija kaip atsiskaityti už UNIPARK skaitykite ČIA.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras
Estų g. 1, Vilnius
I-V
7.00-20.00 val.
VI
9.00-15.00 val.
Kineziterapijos užsiėmimui prašome atvykti su sportine apranga.
Automobilių stovėjimo aikštelė (parkingas) prekybos centro teritorijoje.
Visos centro medicinos paslaugų patalpos pritaikytos neįgaliesiems.
2025 05 30
Kineziterapeutė pataria: kaip mankštintis ir judėti, kai skauda nugara?
Sporto medicina, reabilitacija, kineziterapija
5 min. skaitymo
Įkyrus ir varginantis nugaros skausmas – vienas dažniausių sveikatos nusiskundimų, atvedančių žmones į gydytojo ar kineziterapeuto kabinetą. Kaip rodo pasaulinė statistika, net 8 iš 10 žmonių bent kartą gyvenimą yra patyrę juosmeninės nugaros dalies skausmą. Pasak Hila Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutės Alinos Jarackienės, būtent šios ir dar kaklinės nugaros dalies skausmas pasitaiko dažniausiai ir neleidžia žmonėms džiaugtis visaverčiu judėjimu, užsiimti mėgstamomis aktyviomis veiklomis, jau nekalbant apie sportą. Taigi, šiandien klausiame jos – kaip saugiai mankštintis, jei skauda nugara?
Nuo nugaros skausmo neapsaugotas nė vienas
„Priežastys, kodėl skauda nugara gali būti labai įvairios – tai raumenų perkrovos, netaisyklinga laikysena, sėdimas darbas ar pasikartojantys judesiai darbe, taip pat ir stresas. Skausmas gali būti lokalus arba plisti, pavyzdžiui, iš juosmens į sėdmenis, kojas, o iš kaklinės dalies – į rankas“, – pasakoja kineziterapeutė.
Beje, moterys nugaros skausmus patiria kiek dažniau nei vyrai, pavyzdžiui, dėl nėštumo, hormoninių pokyčių ar didesnės osteoporozės rizikos. „Keičiantis laikysenai nėštumo metu, pakinta ir kūno svorio centras, todėl nugarai tenka didesnė apkrova“, – aiškina A. Jarackienė.
„Dažnai nugaros skausmo priežastis – sutrikusi tinkama raumenų aktyvacija, tam tikrų sričių hipo- arba hipermobilumas, raumenų disbalansas ar įtampa. Dėl to pagrindinis tikslas šalinant skausmo priežastis – atkurti tinkamą raumenų veiklą, sumažinti apkrovą ten, kur jos per daug, ir sustiprinti silpnąsias vietas“, – sako specialistė.
Kineziterapeutė atkreipia dėmesį, kad nuo nugaros skausmo nėra apsaugotas nė vienas. Jis gali pasireikšti tiek ir aktyviai sportuojantiems, tiek visai nesimankštinantiems. Vieni, pasak jos, perkrauna tam tikras kūno struktūras, o kiti, būdami fiziškai pasyvūs, staiga atlikdami kasdienį judesį, gali patirti nugaros „surakinimą“ (ir nebūtinai keliant sunkų daiktą).
Ramiai pagulėti neužteks
Kineziterapeutė sutinka, kad nugaros skausmas gali kaip reikiant apsunkinti kasdienį gyvenimą ar priversti atsisakyti mėgstamų aktyvių veiklų – ne tik sporto, bet ir žaidimų su vaikais ar džiuginančių popiečių sode. Vis dėlto, daugelis vis dar klaidingai įsitikinę, kad suskaudus nugarą, pakaks dieną kitą ramiau pagulėti namuose ir skausmas praeis savaime. Deja, dažniau nutinka taip, kad ignoruojamas skausmas tampa įsisenėjusia problema, kuriai ramaus pogulio ilgainiui nebeužtenka.
Net ir pirmą kartą pajutus ūmų stiprų nugaros skausmą, reikėtų apsilankyti pas gydytoją, kad būtų galima nustatyti tikslią skausmo priežastį. Pasireiškus ūmiam skausmui dažnai reikalingas ir medikamentinis gydymas, svarbu numalšinti uždegiminius procesus.
Kineziterapeuto vaidmuo šiame etape – padėti mažinti skausmą, mokyti skausmą malšinančių padėčių, kvėpavimo, tempimo pratimų.
Esant lėtiniam skausmui, naudinga konsultuotis su fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistais. Kineziterapija čia yra vienas svarbiausių gydymo metodų, nes yra orientuota ne tik į simptomų mažinimą, bet ir skausmo priežasties šalinimą. Pagrindinis tikslas – atkurti tinkamą raumenų veiklą, sumažinti apkrovą ten, kur jos per daug ir sustiprinti silpnąsias kūno vietas.
Kas yra norvegiška Redcord sistema ir kaip ji veikia?
Tiems, kuriems galbūt jau teko lankytis Hila Reabilitacijos ir sporto medicinos centre, greičiausiai teko pastebėti ir prie lubų pritvirtintus ryškiai raudonos spalvos diržus. Tai – Redcord sistema – vienas efektyviausių šiuolaikinių gydymo metodų. Norvegiška moksliniais tyrimais pagrįsta Neurac metodika, kuri remiasi neuroraumenine aktyvacija ir leidžia tiksliai įvertinti ir suaktyvinti raumenis, kurie dėl skausmo ar ilgo neveiklumo buvo užslopinti.
Hila specialistai šią sistemą naudoja tiek diagnostikos, tiek gydymo procesuose. Prižiūrint patyrusiam profesionalui, saugioje ir kontroliuojamoje aplinkoje atliekami specialiai parinkti judesiai, kurie leidžia įvertinti, kaip dirba kairė ir dešinė kūno pusės, raumenys agonistai (atliakantys pagrindinį judesį – pavyzdžiui, lenkiantys ranką ar koją) bei antagonistai (atliekantys priešingą judesį – pavyzdžiui, tiesiantys ranką ar koją), identifikuoti silpnąsias grandis.
Taikant Neurac gydymo metodą naudojamas aukšto intensyvumo neuroraumeninis stimuliavimas, kuriuo siekiama atstatyti funkcinį kūno judesio stereotipą: „Tai yra, jog dirba tinkami raumenys, tinkamu laiku ir tinkamu krūviu“, – sako kineziterapeutė.
Pasak kineziterapeutės, sistemos išskirtinumas – gebėjimas sukurti individualiai pritaikytą ir saugią judėjimo aplinką. Naudojant pagalbines priemones, galima parinkti kampus, apkrovas ir padėtis taip, kad net stipriai nusilpę ar skausmo užblokuoti raumenys būtų aktyvuojami be skausmo.
„Visi pratimai turi būti atliekami sklandžiai, be diskomforto, jaučiant būtent tą raumenų grupę, kuri testuojama ar siekiama suaktyvinti – tai labai svarbu“, – pabrėžia kineziterapeutė A. Jarackienė.
Redcord padeda nervų sistemai „atsiminti“, kaip tinkamai įjungti raumenis kasdieniuose judesiuose. Esant skausmui, tam tikri raumenys tarsi „išsijungia“, todėl juos sunku pajusti ar aktyvuoti. Redcord sistema, padeda juos pažadinti, ir ilgainiui žmogus pats ima geriau kontroliuoti savo judesius.
Ši sistema tinkama ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir vyresniems, mažiau fiziškai aktyviems pacientams. Jau pirmųjų seansų metu reikiamų raumenų darbas juntamas, jaučiamas tonusas, bet po 5–10 užsiėmimų atsiranda ryškus pokytis – tiek pojūčiuose, tiek laikysenoje, tiek judesio kokybėje.
Kaip saugiai mankštintis, jei jau skauda nugara?
Kinezitarapeutė A. Jarackienė pabrėžia, kad nugaros skausmas ne juokas, deja, viena dažniausiai daromų klaidų – noras stiprinti nugarą iš karto, kai tik ji pradeda skaudėti.
„Tai mitas. Dažnai nugarą skauda ne todėl, kad nugaros raumenys silpni, o todėl, kad per silpni pilvo sienos raumenys, sėdmenys ar netinkamai aktyvuojasi. Dėl to nugaros raumenys persitempia ir perdirba. Todėl pradžioje reikia išmokti tinkamai aktyvuoti pilvo sieną, išlaikyti liemens raumenų kontolę judesių metu, stiprinti sėdmenis, o ne iškart pulti prie intensyvaus nugaros stiprinimo“, – atkreipia dėmesį kineziterapeutė.
Svarbiausia, anot specialistės, yra judesio kokybė ir kontrolė, o ne pratimų kiekis. Judesiai turi būti atliekami lėtai, sąmoningai, aktyvuojant gilųjį raumenyną – tik tuomet galima pasiekti ilgalaikių rezultatų.
Prevencija – svarbiausia investicija į sveikatą
Tiems, kurie dar nejaučia nugaros skausmo, bet nori jo išvengti, kineziterapeutė rekomenduoja pradėti nuo lengvo fizinio aktyvumo bei kasdienės ergonomikos: taisyklingos laikysenos dirbant, pertraukų darymo, kūno padėties keitimo.
„Atsirinkite, kas tinka būtent jums. Nėra vieno stebuklingo pratimo, kuris padėtų visiems. Kartais net paprastas atsitūpimas gali labai efektyviai atpalaiduoti juosmeninę nugaros dalį“, – sako specialistė.
Ji siūlo nepamiršti ir kvėpavimo – būtent gilus kvėpavimas į šonkaulių lanką padeda atpalaiduoti įsitempusius nugaros raumenis. Taip pat rekomenduojama reguliariai pakilti nuo darbo stalo ir pasivaikščioti. Beje, vaikščiodami įsivaizduokite, kad kažkas jus nori pakelti už ausų, kas nesąmoningai suaktyvuos pilvo sieną, kad būtų geresnė laikysena ir stuburo stabilumas.
