Reabilitacija po pilvo išvaržos operacijos: ką turėtumėte žinoti?

Sporto medicina, reabilitacija, kineziterapija

4 min. skaitymo

Reabilitacija po pilvo isvarzos operacijos

Pilvo sienos išvarža dažniausiai atsiranda dėl šios srities silpno jungiamojo audinio. Kadangi konservatyvaus gydymo nėra, dažniausiai taikomas chirurginis. Kada reikalinga reabilitacija po pilvo išvaržos operacijos ir kokios reabilitacinės priemonės taikomos, pasakoja medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ kineziterapeutė Sofija Bizauskaitė.

Dėl ko atsiranda pilvo išvarža ir kaip ji gydoma?

Pilvo sienos išvarža atsiranda dėl šios zonos audinių silpnumo, kurį gali lemti genetiniai veiksniai. Ši problema gali išsivystyti ir dėl netinkamo gyvenimo būdo (pvz., esant nutukimui). Pasak kineziterapeutės S. Bizauskaitės, pilvo sienos išvarža gali susidaryti ir dėl per didelio spaudimo į pilvo sieną, pavyzdžiui, nėštumo metu arba keliant didelius svorius.

„Vienu ar kitu atveju dažniausiai pilvo išvarža atsiranda dėl silpno jungiamojo audinio. Ir nors rekomenduojama stiprinti pilvo sienos raumenis, siekiant išvengti pilvo sienos išvaržų (pvz., ruošiantis nėštumui), joms atsiradus, konservatyvaus gydymo nėra. Kadangi išvaržos pačios nesugyja, jos yra operuojamos. Kuo anksčiau ir kuo mažesnė išvarža operuojama, tuo mažesnė intervencija ir lengvesnė reabilitacija“, – sakė specialistė.

Kaip atliekama pilvo išvaržos operacija?

Kiekvienas atvejis yra individualus ir sprendimą, kaip bus operuojamas pacientas, anot kineziterapeutės, priima gydytojas pilvo chirurgas kartu su pacientu, atsižvelgdamas į išvaržos dydį, paciento amžių ir fizinį aktyvumą.

Įprastai „Hila“ centre pilvo sienos išvaržos operuojamos laparoskopiniu būdu, atliekant nedidelius pjūvius. Po operacijos chirurgas suteikia visą reikiamą informaciją apie pirmąsias dvi savaites po operacijos, taip pat galimus pratimus ir pooperacines rizikas.

Praėjus kelioms savaitėms po operacijos, pacientas pas chirurgą apsilanko pakartotinai profilaktiniam patikrinimui. Atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, gali būti skiriama reabilitacija po pilvo išvaržos operacijos.

Ar reabilitacija po pilvo išvaržos operacijos yra būtina?

Kineziterapeutė S. Bizauskaitė atkreipė dėmesį, jog po pilvo išvaržos operacijos keičiasi paciento liemens raumenų aktyvumas ir stabilizacinė funkcija, todėl reabilitacija būtina, siekiant išvengti raumenų disbalanso, netaisyklingos laikysenos, apatinės nugaros dalies skausmo bei sumažinti pakartotinės pilvo išvaržos rizikos tikimybę.

Po pilvo išvaržos operacijos būtina reabilitacija

Reabilitacija po pilvo išvaržos operacijos taip pat labai svarbi rando gijimui, mobilumo atstatymui ir skausmo mažinimui. Reabilitacijos metu pacientas mokomas teisingų svorių kilnojimo technikų ir kasdienės ergonomikos principų.

Kada galima grįžti į įprastą gyvenimo ritmą?

Kineziterapeutės teigimu, pacientas dažniausiai išleidžiamas namo jau kitą dieną po operacijos ir iš karto gali grįžti prie įprastų, fizinio krūvio nereikalaujančių veiklų, tokių kaip vairavimas, darbas prie kompiuterio ir pan.

Reabilitacija po pilvo išvaržos operacijos dažniausiai pradedama praėjus dviem savaitėms po operacijos, tačiau, siekiant kuo greitesnio atsistatymo, gali būti pradedama ir anksčiau. Į įprastą, aktyvų gyvenimo ritmą po operacijos grįžtama maždaug per 2–3 mėnesius.

Reabilitacijos po pilvo išvaržos operacijos etapai

0–2 savaitės po operacijos

„Pirmosiomis savaitėmis svarbiausi uždaviniai – skausmo mažinimas ir laikysenos korekcija, siekiant sumažinti spaudimą į pilvo sieną. Taip pat labai svarbu mokytis teisingai atlikti judesius kasdienių veiklų metu, palaikyti optimalią širdies-kraujagyslių sistemos veiklą – tam skiriamas dozuotas fizinis krūvis“, – paaiškino S. Bizauskaitė.

Pacientas kartu su kineziterapeutu aptaria galimas rizikas ir kaip jų išvengti, mokomas taisyklingos daiktų kėlimo, kvėpavimo technikos bei čiaudėjimą ar kosėjimą palengvinančių padėčių. Kineziterapijos metu elektrostimuliacijos pagalba gali būti skatinamas lengvas raumenų susitraukimas neatliekant fizinių judesių. Taip pradėjus treniruotis, rezultatų pasiekiama greičiau. Taip pat didelis dėmesys skiriamas diafragminiam kvėpavimui, tempimo pratimams.

2–4 savaitės po operacijos

Kaip sakė kineziterapeutė, šis laikotarpis dažniausiai laikomas tikrąja reabilitacijos pradžia, mat nuo antros savaitės didinamas fizinis aktyvumas. „Visi pratimai atliekami be skausmo. Pirmiausia pacientas mokomas teisingo svorių kėlimo technikos, diafragminio kvėpavimo, tempimo pratimų. Didelis dėmesys skiriamas laikysenos korekcijai, siekiant išvengti per didelių apkrovų pilvo sienai“, – kalbėjo specialistė.

Pacientui atliekamas kineziterapinis ištyrimas ir pagal gautus duomenis sudaroma individuali pratimų programa, atsižvelgus į jo laikyseną, raumenų jėgą ir kitus svarbius veiksnius. Taip pat įvertinami dubens dugno raumenys, didelis dėmesys skiriamas dubens dugno raumenų treniravimui. Šiuo laikotarpiu vis dar vengiama nugaros tiesimo ir rotacinių, sukamųjų judesių.

4–8 savaitės po operacijos

„Išlieka tie patys principai kaip ir ankstesnėmis savaitėmis, tik palaipsniui didinamas krūvis – tinkamai dozuojamas krūvis užtikrina geresnį operuotos zonos ir pažeistų audinių gijimą. Didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų koordinacijai gerinti, skiriamas aplink operuotą zoną esančių audinių miofascialinis masažas“, – pasakojo kineziterapeutė S. Bizauskaitė.

Su reabilitacija po pilvo isvarzos greičiau grįžtama prie įprastos veiklos

Jeigu pacientas patiria pooperacinių komplikacijų ir gijimas yra lėtesnis, krūvis mažinamas ir grįžtama prie 2–4 savaitės programos. Vis dar ribojamas didesnių svorių kilnojimas. Šiuo laikotarpiu labai svarbu skatinti randinio audinio gijimą, todėl taikomos įvairios fizioterapijos procedūros. Toliau tęsiami tempimo ir raumenų stiprinimo pratimai, o dubens dugno raumenų stiprinimo pratimai įtraukiami ir atliekami kartu su kitais pratimais.

8 ir daugiau savaičių po operacijos

Praėjus daugiau nei aštuonioms savaitėmis po operacijos, reabilitacija tęsiama panašiai kaip ir anksčiau, tik šiuo laikotarpiu pacientas gali papildomai būti siunčiamas mankštai vandenyje. Didėjant krūvio tolerancijai, skiriami pratimai su kamuoliu ir kitomis priemonėmis.