Kada skiriama reabilitacija po COVID-19?

Prieš keletą metų praūžus COVID-19 pandemijai, kaip pastebėta, pablogėjo daugelio žmonių sveikata – tiek fizinė, tiek psichologinė. Dažną persirgusį vargina liekamieji reiškiniai po COVID. Tad koks yra tikrasis COVID-19 poveikis organizmui, kada pacientui reikalinga reabilitacija po  COVID ir kas sudaro jos programą, apie tai pasakoja medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ kineziterapeutas Karolis Tuska.

COVID-19 poveikis organizmui

Dauguma žmonių, kurie persirgo COVID-19 infekcija, visiškai pasveiksta, tačiau dabartiniai duomenys rodo, kad 10–20 proc. pacientų net ir pasveikę patiria įvairių vidutinės trukmės ir ilgalaikių padarinių.

Kineziterapeutas išskiria pagrindinius liekamuosius reiškinius po COVID-19. 

Kosulys po COVID-19

„Užsitęsęs kosulys po COVID-19 yra vienas iš pokovidinio sindromo požymių, dažniausiai nekeliantis didesnio nerimo. Didžioji dalis žmonių kosulį išsigydo per mėnesį. Tačiau jeigu kosulys tęsiasi ilgiau nei mėnesį arba būklė blogėja, atsiranda papildomų simptomų, tokių kaip pasunkėjęs kvėpavimas su krūtinės skausmu, pastebite, kad oda, lūpos ir nagai pradėjo melsvėti, tapo blyškūs ar įgijo pilkšvą atspalvį, atsikėlę nesiorientuojate, kur esate, tokiu atveju nedelsiant reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją“, – sakė kineziterapeutas K. Tuska.

Galvos skausmas po COVID-19 

Galvos skausmas po COVID-19 – taip pat vienas iš pokovidinio sindromo požymių. Pasak specialisto, tai glaudžiai susiję su kitais neurologiniais simptomais, tokiais kaip nuovargis, smegenų ,,rūkas“, miego sutrikimai, galvos svaigimas ar bendras raumenų skausmas.

Dusulys po COVID-19

Persirgus COVID-19, dusulys dažniausiai trunka iki 13 dienų. Asmenims, kuriems pasireiškia pokovidinis sindromas, dusulys gali išlikti net iki kelių savaičių, mėnesių ar net metų.

Nuovargis po COVID-19

„COVID-19 sunkumas ir trukmė koreliuoja su pačios ligos trukme. Kuo sunkiau ji pasireiškia, tuo ilgiau žmogus gali jausti nuovargį. Pacientams, kurie buvo hospitalizuoti intensyvios terapijos skyriuje dėl pablogėjusios savijautos, gali prireikti net kelių mėnesių iki visiško organizmo atsistatymo“, – paaiškino specialistas.

Plaukų slinkimas po COVID-19

Plaukų slinkimas persirgus  COVID-19, pasak kineziterapeuto, dar vadinamas telogeno išsiliejimu: „Manoma, kad šio simptomo išryškėjimą lemia padidėjęs streso lygis, tiesiogiai susijęs su koronaviruso infekcija. Plaukams ataugti ir atsistatyti dažniausiai prireikia nuo 3 iki 6 mėnesių, netaikant jokio specifinio gydymo.“

Ką vadiname pokovidiniu sindromu?        

Pokovidinį sindromą pacientui gydytojas paprastai diagnozuoja praėjus maždaug trims mėnesiams po COVID-19. Pokovidinio sindromo simptomai tęsiasi mažiausiai du mėnesius nuo ligos pradžios.

„Pokovidinis sindromas dažniausiai pasireiškia nuovargiu, dusuliu ir kognityviniais sutrikimais, sumišimu, užmaršumu ar racionalaus mąstymo stoka. Asmenims, susidūrusiems su pokovidiniu sindromu, gali būti sunkiau atlikti, pvz., buities ar namų ruošos darbus“, – kalbėjo kineziterapeutas K. Tuska.

2022 m. JAV atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog vienam iš penkių asmenų, persirgusių COVID-19, pasireiškė liekamieji reiškiniai po COVID ligos.

Kada reikalinga reabilitacija persirgus COVID-19?    

Koronavirusas neigiamai veikia ne tik ligonio kvėpavimo, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemas. Pasak specialisto, pacientams gali pasireikšti hipoksija ir kraujagyslių trombozės, be to, šis virusas gali sukelti inkstų sutrikimą.

COVID-19 liga gali komplikuotis plaučių uždegimu ir kt. Po COVID-19 infekcijos paciento kūnas būna labai nusilpęs, kai kuriems itin susilpnėja tokios pagrindinės organizmo funkcijos kaip kvėpavimas ar širdies ir kraujagyslių veikla.

Tad, kineziterapeuto teigimu, daugeliui rekomenduojama reabilitacija po COVID-19, kuri apima kvėpavimo raumenų stiprinimą, kvėpavimo metodų taikymą, viršutinių ir apatinių galūnių raumens pasipriešinimo treniruotes, pasipriešinimo ir aerobinius pratimus viso kūno raumenims. 

„Reabilitacija po COVID-19 teikia didžiulę naudą: padeda sureguliuoti kvėpavimo raumenų ir diafragmos darnų funkcionavimą, mažina dusulį, sustiprina nusilpusius raumenis, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, skatina pacientų edukaciją, savarankiškumą, gerina gyvenimo kokybę. Taip pat padeda atstatyti sutrikusias kognityvines funkcijas“, – pabrėžė K. Tuska.

Kokia tvarka skiriama medicininė reabilitacija?        

Norėdamas gauti reabilitaciją pacientas turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoją. Privačiose įstaigose norint kreiptis į FMR gydytoją, siuntimas nereikalingas. FMR gydytojas įvertina paciento sveikatos būklę ir pagal individualius ištyrimo duomenis sudaro visos reabilitacijos komandos gydymo planą.

Kas sudaro reabilitacijos po COVID-19 programą?    

Stacionarinė reabilitacija

Stacionarinė reabilitacija skirta didesnę žalą po COVID-19 ligos patyrusiems asmenims, kuriems reikalinga rimtesnė medicinos specialistų pagalba ir priežiūra, pvz., persirgusiems komplikuotu plaučių uždegimu, besigydantiems stacionare – intensyvios terapijos skyriuje, asmenims, kuriuos vargina liekamieji reiškiniai po COVID, tokie kaip kosulys, dusulys, galvos skausmai, plaukų slinkimas, įvairių kūno lokacijų sąnarių-raumenų skausmai.

„Tačiau reikia atminti, kad stacionarinė arba ambulatorinė reabilitacija gali būti skiriama per tris mėnesius po gydymosi stacionare. Žinoma, gali būti išimčių, kai reabilitacija taikoma praėjus ir šešiems mėnesiams po ligos. Jei pacientas nukreipiamas stacionarinei medicininei reabilitacijai, jos trukmė – 20 kalendorinių dienų, jei nukreipiamas ambulatorinei – ji trunka 14 darbo dienų“, – paaiškino kineziterapeutas K. Tuska.

Jeigu žmogui, persirgusiam COVID-19, išryškėja neuropsichiatriniai simptomai, tokie kaip dėmesio koncentracijos stoka, ypač greitas nuovargis po fizinės veiklos, fizinis išsekimas, kognityvinių ir atminties funkcijų sutrikimai, tokiais atvejais jis gali būti nukreipiamas reabilitaciniam gydymui praėjus 6 mėnesiams po ligos.

Reabilitacijos metu didžiausias dėmesys skiriamas kvėpavimo ir judėjimo funkcijai gerinti. Tam gali būti pasitelkiamos kineziterapeutų, ergoterapeutų ir masažuotojų specialistų paslaugos, kurių poreikį nustato fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Taip pat pasitelkiamos fizioterapijos priemonės raumenų funkcijai atstatyti (elektrostimuliacija, limfodrenažinis masažas ir kitos procedūros) bei druskų terapijos kvėpavimo funkcijai gerinti.

Ambulatorinė reabilitacija

Pagrindinis skirtumas tarp stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos yra tai, kad žmogus, atvykęs į stacionarinę reabilitaciją, gauna ne tik gydymo, bet ir apgyvendinimo paslaugas, priešingai nei ambulatorinės reabilitacijos metu. Pacientas,  kuriam priklauso ambulatorinė reabilitacija, gauna visas reikalingas procedūras, tačiau po jų išvyksta namo.