Sporto medicinos gydytojas D. Barkauskas iššifravo populiarų posakį – ar tikrai visos ligos nuo nervų?

Paradoksalu – gyvename išmaniųjų technologijų ir dirbtinio intelekto laikais, kai kone viskas pasiekiama vos keliais ekrano paspaudimais, tačiau judame vis mažiau ir mažiau, o protinė ir emocinė įtampa tampa nuolatine būsena. Ilgas valandas sėdime prie darbo stalo, ekrano ar vairo, nors mūsų stuburas tam nėra sutvertas. Nenuostabu, kad vieną dieną jis ima „streikuoti“ ir praneša apie save ne tik nugaros skausmu, bet ir visa virtine fizinių bei psichologinių negalavimų.

Sakoma, visos ligos – nuo nervų, tačiau ką šis posakis reiškia kalbant apie centrinę  nervų sistemą ir viso kūno ašį – stuburą, pasakoja „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro sporto medicinos gydytojas, lektorius Dalius Romanas Barkauskas.

Ne fizinis krūvis, o jo trūkumas – didžiausia stuburo sveikatos problema

Ilgos valandos sėdint, monotoniškas judėjimas ir įtampa – vienos iš pagrindinių stuburo problemų priežasčių. Pasak gydytojo D. Barkausko, mūsų stuburas, ypač jo tarpslanksteliniai diskai, reikalauja judesio tam, kad išliktų gyvbingas.

„Stuburas turi tarpslankstelinį diską, kuris nuo 25 metų amžiaus neturi kraujotakos. Tam tikros fiziologinės priežastys yra, bet kadangi dingsta kraujotaka, jo mityba priklauso nuo gniuždymo ir tempimo. Todėl tam, kad šis diskas maitintųsi ir būtų gyvas, mes turime judėti“, – teigia gydytojas D. R. Barkauskas.

Kai mes sėdime, kūnas prisitaiko prie šios padėties, tačiau tai lemia neigiamas pasekmes: diskas negauna mitybos, pradeda degeneruoti, stuburas praranda elastingumą ir galimybę sugerti apkrovas. Ilgainiui tai reiškia greitesnį senėjimą ir viso organizmo adaptacinių galimybių mažėjimą.

Simpatiko tonusas: kai kūnas nuolat pasiruošęs „išgyventi“

Sporto medicinos gydytojas atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinis spartus gyvenimo tempas ir informacijos perteklius įjungia žmogaus organizme nuolatinį budrumo režimą: „Tai mediciniškai vadinama simpatiko tonusu – būsena, kai vyrauja simpatinė nervų sistemos dalis, atsakinga už reagavimą į stresą. Tai nėra gerai, nes kūnas tada neregeneruoja ir nesugeba optimaliai atsistatyti, kūnui rūpi tik išgyventi.“

Jei ši būsena užsitęsia, anot specialisto, ima blogėti žmogaus vidaus organų veikla, kyla kraujospūdis, pasireiškia lėtiniai sutrikimai. Ir nors iš pradžių tai atrodo kaip emocinė įtampa, ilgainiui ji pasireiškia labai konkrečiais fiziniais simptomais.

Gydytojas D. R. Barkauskas pabrėžia, kad šiuolaikinės technologijos ir virtuali realybė stipriai veikia psichinę būklę, ypač jaunų žmonių. Socialiniai tinklai dažnai tampa ne tik saviraiškos vieta, bet ir nesaugumo šaltiniu.

„Mūsų psichika dirba taip, kad neatsargus žodis, frazė ar kritika, kuri ne visada būna pagrįsta, nuskambėjusi virtualiai, gali turėti didesnį poveikį nei fizinis smurtas. Niekas nuo to nėra apsaugotas. Be to, sociologai pastebi, kad žmonėms, kurie daug laiko praleidžia virtualioje erdvėje, prastėja socialiniai bendravimo įgūdžiai. Vaikai ir jaunimas vis dažniau nesugeba komunikuoti gyvai. Tai ne tik keičia jų elgseną, bet ir daro poveikį psichinei sveikatai“, – pasakoja „Hila“ centro sporto medicinos gydytojas.

Jis pamini ir dar vieną grėsmę – tai kompiuterinė apnėja, kai jaunas žmogus, visiškai įsitraukęs į virtualų žaidimą ar veiklą, pamiršta kvėpuoti.

„Yra vadinama miego apnėja, kai žmogus miegodamas nustoja kvėpuoti kelioms sekundėms. Bet ar žinojote, kad yra ir kompiuterinė apnėja, apie kurią dar mažai kalbama? Kai jauni žmonės žaisdami kompiuterinius žaidimus įsitraukia taip, jog kartais atsiduria tokioje įtampos fazėje, kad užmiršta kvėpuoti, – aiškina specialistas. – Pasekmės tokios pačios kaip ir esant miego apnėjai: padidėja insulto, infarkto, smegenų hipoksijos pavojus“.

Ar užtenka tik pajudėti?

Gydytojas D. R. Barkauskas akcentuoja, kad dažnai žmogus, bandydamas pagerinti savo fizinę būklę, pasirenka per paprastą sprendimą, pavyzdžiui, skaičiuoja žingsnius ar vaikšto po parką. Tačiau to nepakanka.

„Tai, kad vaikštote ir skaičiuojate žingsnius, keičia labai nedaug. Jei jau vaikštote, darykite tai sparčiai ir plačiais mostais, kone iki prakaito, kad būtų tikrai naudinga, – pabrėžia gydytojas. – Mūsų kūnas prisitaiko prie šabloniško judėjimo, todėl svarbu į judėjimą įtraukti įvairias raumenų grupes“.

Rekomenduojama kuo daugiau judėti gamtoje, keisti aplinką, judėjimo kryptį ir intensyvumą. Tai padeda ne tik stuburui, bet ir visai nervų sistemai.

Kvėpavimas – judesio karalius

Kvėpavimas yra esminis natūralus, bet dažnai ignoruojamas elementas. Pasak gydytojo, teisingas kvėpavimas ne tik pagerina deguonies pasisavinimą, bet ir stiprina imuninę sistemą, reguliuoja nervų veiklą.

„Apie kvėpavimo svarbą galime pasakyti paprastai: kvėpavimas yra karalius, o judesys seka jį. Bet kvėpuoti būtina per nosį, nes nosiaryklės gleivinė yra pirmasis barjeras nuo virusų. Tačiau jis tinkamai veikia tik tada, kai žmogus kvėpuoja fiziologiškai, t. y. per nosį, ir reguliariai patiria slėgių pokyčius – judėdamas ar taikydamas kvėpavimo pratimus“, – apie kvėpavimo svarbą pasakoja gydytojas D. R. Barkauskas.

Svarbu ir tai, ką galvojame judėdami. Jei sportuojame galvodami apie darbą ar problemas, pratimo poveikis bus minimalus. Tik sąmoningas buvimas „čia ir dabar“ leidžia kūnui atsipalaiduoti ir gyti. Todėl rekomenduojama skirti dėmesio meditacijai, kvėpavimo praktikoms ar net tiesiog ramiam buvimui su savimi.

Specialistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad judėjimo kultūra turėtų būti formuojama jau vaikystėje. Tie, kurie buvo fiziškai aktyvūs, lankė įvairius būrelius, suaugę lengviau susigrąžina kūno pajautimą. Tuo tarpu tiems, kurie vengė fizinio aktyvumo, reikės daugiau laiko išmokti taisyklingai judėti ir susigrąžinti balansą.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei žmogus neturi sveikatos sutrikimų, gali daug ką daryti pats – judėti, kvėpuoti sąmoningai, koreguoti laikyseną. Tačiau jei siekiama spręsti konkrečias sveikatos problemas ar gauti ilgalaikį efektą, verta pasitarti su specialistu. Profesionalas padės saugiai ir efektyviai integruoti judesį į kasdienybę, išmokti pagrindų, ugdyti taisyklingus įpročius.

Diagnostika pagrįsta reabilitacija

Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centras, kuriame konsultuoja ir gydytojas Dalius Romanas Barkauskas – vienas didžiausių visoje Lietuvoje ir dirbantis pagal objektyvia diagnostika pagrįsto reabilitacinio gydymo principus.

Prieš pradedant aktyvią gydymo fazę – kineziterapijos užsiėmimus ar fizioterapijos procedūras, kiekvieną atvejį atidžiai įvertina patyrę specialistai – fizinės medicinos ir reabilitacijos ar sporto medicinos gydytojai. Įvertinę paciento sveikatos istoriją, patirtas traumas ar jaučiamą skausmą, specialistai skiria modernia ir pažangia įranga atliekamus tyrimus, padedančius objektyviais matavimais įvertinti kiekvieną individualų atvejį, o vėliau sekti reabilitacijos proceso eigą ir pasiekiamus rezultatus.

Vien iš dažniausiai skiriamų diagnostinių tyrimų: fizinio krūvio mėginys su dujų apykaitos analize (populiariai vadinamas VO2Max testas, 3D biomechaninio judesio analizė, raumenų ir jų grupių disbalanso tyrimai. Šitai leidžia specialistams itin tiksliai identifikuoti tikrąsias skausmo ar judesio ribotumo priežastis ir gydymą nukreipti būtent ten.

Apibendrinant galime teigti, jog stuburas, mūsų fizinė ir emocinė ašis, reaguoja į viską: stresą, nejudrumą, emocinę įtampą, net kvėpavimo kokybę. Jei norime būti sveiki, turime rūpintis ne tik raumenimis, bet ir nervų sistema, emocijomis, vidine pusiausvyra. Nes, anot gydytojo, viskas yra susiję, ir kai sutrinka viena grandis – tai pajunta visas kūnas.