Chirurgas apie hemorojų: pražiopsojus pirmuosius simptomus, tepalas ar žvakutės nebepadės

Hemorojus – viena dažniausių ir kartu nemaloniausių ligų, apie kurią daugelis vis dar nelinkę garsiai kalbėti, tačiau išvydę kraują klozete kone bėgte skuodžia pagalbos. Vis dėlto, kraujavimas – tik vienas iš hemorojaus simptomų ir dažnai būdingas jau pažengusiai ligai. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Hila gydytojas pilvo chirurgas med. dr. Simonas Ūselis sako, kad dažnai pirmieji hemorojaus požymiai būna kur kas subtilesni, kartais ir nepastebimi.

Pasak gydytojo, būtent šių ankstyvųjų simptomų ignoravimas dažnai lemia ligos progresavimą, kai galop vietiškai vartojami tepalai ar kiti neoperaciniai gydymo būdai jau nebegali padėti ir tenka ryžtis chirurginei intervencijai.  

Mažiau žinomi, bet svarbūs hemorojaus simptomai

Daugelis hemorojų sieja su aštriu skausmu ar kraujavimu, tačiau, anot dr. S. Ūselio, tai – nebūtinai pirmieji požymiai: „Sergant hemorojumi aštraus, stipraus skausmo nebūna. Jei toks pasireiškia, reikėtų įtarti kitą diagnozę, pavyzdžiui, perianalinę veninę trombozę ar kitas prokologines ligas". 

Pasak jo, pirmaisiais ligos etapais dažniausiai pasireiškia visai kiti požymiai, tokie kaip niežėjimas, perštėjimas ar diskomfortas išangės srityje, ypač po tuštinimosi ar ilgiau pasėdėjus. Kai kuriais atvejais jaučiamas svetimkūnio ar „pilnumo“ pojūtis išangėje, pastebimos gleivės išmatose ar net apatinėse kelnaitėse.

Abdominalinės chirurgijos gydytojas atkreipia dėmesį, kad neretai susiduriantys su hemorojumi čiuopia naujai atsiradusius mazgelius šalia išangės, o dalis jų sako pastebintis ir tai, kad tapo sunkiau tuštintis.

Simptomai paaštrėja atšilus orams

Gydytojas pastebi, kad dažnam hemorojaus simptomai paūmėja šiltuoju metų laiku. Anot jo, tam įtakos turi kelios įdomios priežastys.

Viena iš jų – tai, kad vasaros laikotarpiu suvartojama daugiau citrusinių vaisių ir įdomu tai, kad pastarieji gali neigiamai veikti hemorojaus eigą. Prie to dažnai prisideda ir bendras skysčių suvartojimo sumažėjimas, neigiamas skysčių balansas organizme.

„Žmonės tiesiog neišgeria pakankamai skysčių, o tai turi tiesioginę įtaką virškinimui ir tuštinimuisi“, – teigia gydytojas. Sutrikęs tuštinimasis – vidurių užkietėjimas bei laisvesni, gausesni viduriai, sukelia papildomą spaudimą hemorojiniams mazgams ir taip skatina jų didėjimą ir ligos progresavimą."

Ne tik ofisų darbuotojų liga

Kitas įdomus ir gerai žinomas faktas jog hemorojus dažnai pasireiškia dirbantiems sėdimą darbą. Tačiau pilvo chirurgas S. Ūselis sako, jog tai ne vien biurų darbuotojų liga. „Hemorojaus vystymuisi reikšmingos įtakos turi bendra hipodinamija – t. y. mažas judrumas dienos eigoje. Nesvarbu, ar sėdima prie daro stalo, ar dienos leidžiamos ant sofos, net ir visą dieną stovima. Jei žmogus ilgas valandas išlieka vienoje padėtyje, sutrinka kraujo apytaka periferiniuose organuose, taip pat ir hemorojiniuose mazguose“, – aiškina gydytojas.

Jis akcentuoja, kad pagrindinė hemorojaus profilaktikos priemonė yra subalansuotas ir pakankamas fizinis aktyvumas.

Kai tepalai ir žvakutės nebepadeda, pasitelkia lazerį

Hemorojaus gydymas skirstomas į konservatyvų ir operacinį, o jo pasirinkimas priklauso nuo to, kaip toli pažengusi liga.

Jei pirmą kartą diagnozuojamas hemorojus ir liga dar nėra pažengusi, dažniausiai skiriamas konservatyvus gydymas, pavyzdžiui, tepalai, žvakutės, mitybos ir gyvenimo būdo korekcija. Tačiau jei toks gydymas neveiksmingas, sprendžiama dėl operacijos.

Ankstyvose stadijose galima taikyti mažiau invazyvius metodus, pavyzdžiui, lazerinę hemoroidektomiją ar hemorojinių mazgų ligavimą, kai mazgelis suveržiamas specialiu žiedeliu ir nunyksta. Ši procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą – t. y. nuskausminimą.

Tuo tarpu lazerinė hemoroidektomija yra minimaliausias ir efektyviausias chirurginis hemorojaus gydymas, kuris leidžia pasiekti geriausią efektą po operacijos, su mažiausiu skausmingumu po jos.

Esant pažengusiai ligai taikomas chirurginis gydymas – atvira hemoroidektomija, bet esama ir šioje srityje progreso, kai naudojami ne tik įprasti elektrokaustikos instrumentai bet ir ultragarsiniai ar bipoliariniai skalpeliai, kurie leidžia tausoti audinius operacijos metu ir taip pat sutrumpinamas pooperacinis periodas.

Hila centre hemorojų diagnozuoja ir gydo plati patyrusių gydytojų koloproktologų, abdominalinės chirurgijos gydytojų komanda. Hemorojaus gydymui pasitelkiamos tiek konservatyvios neinvazinės priemonės, tiek ir organizmą tausojančios minimaliai invazinės procedūros kaip jau minėtas gydymas lazeriu ar ligavimas, taip pat sudėtingesniais atvejais atliekamos ir didesnės apimties operacijos, kai vienu metu chirurgiškai pašalinami ir komplikuoti hemorojiniai mazgai naudojant naujausius chirurginius instrumentus.

Pasak adbominalinės chirurgijos gydytojo, konkretus gydymo planas parenkamas priklausomai nuo individualios paciento situacijos.

Atidėlioja operaciją baimindamiesi sunkaus gijimo

Daugeliui žmonių homorojaus operacijas asocijuojasi su skausmu, nepatogumu ir sunkia reabilitacija. Gydytojas pilvo chirurgas S. Ūselis neslepia, kad pooperacinis laikotarpis gali būti skausmingas, tačiau anot jo, šiuolaikinės priemonės leidžia tai efektyviai valdyti.

„Skausmas efektyviai suvaldomas analgetikais – t. y. skausmą malšinančiais vaistais, o prie sėkmingo gijimo reikšmingai prisideda ir paties paciento įsitraukimas – t. y. nurodytų rekomendacijų laikymasis, tinkamas režimas, paskirtų vaistų vartojimas“, - atkreipia dėmesį gydytojas.

Kaip greitai po atliktos procedūros sugrįžtama į įprastinį kasdienį gyvenimą taip pat priklauso ir nuo taikyto gydymo metodo. Jei taikytos minimaliai invazinės metodikos, pavyzdžiui, lazerinė hemoroidektomija, į darbą ir net sportą galima sugrįžti jau po kelių dienų. Tai dar viena svari priežastis neuždelsti ligos gydymo.

Po chirurginės operacijos gijimas gali trukti iki keturių savaičių, tačiau tai nereiškia, jog visą tą laiką žmogus bus nedarbingas.

Ar hemorojus gali sugrįžti?

Paklaustas, ar hemorojus net ir po gydymo gali sugrįžti, pilvo chirurgas S. Ūselis sako, kad tokia tikimybė yra. Anot jo, ligos atsinaujinimo atvejai įvairių šaltinių duomenimis siekia iki 10–15 proc. ir tai priklauso nuo ligos stadijos, žmogaus amžiaus bei jo gyvenimo būdo po operacijos. Tiesa, gera žinia ta, kad laikantis nurodytų rekomendacijų ligos atsinaujinimo riziką galima sumažinti iki minimumo.

„Reguliari mityba, pakankamas skysčių vartojimas, fizinis aktyvumas – tai paprasti, bet labai svarbūs žingsniai, padedantys išvengti hemorojaus atsinaujinimo“, – pabrėžė gydytojas ir pridūrė, kad hemorojus nėra kažkokia gėda, o sveikatos problema, kurią reikia gydyti.

Kuo anksčiau žmogus kreipiasi į specialistus, tuo paprastesnis būna gydymas.