Sveikatos patarimai

Kasmetinis mokyklinukų tėvų galvosūkis – kokią kuprinę išrinkti savo atžalai? Ar tos, kurios madingos, kartu ir ergonomiškos? O dydis? Kieta nugarėlė ar paminkštinimas? Apie tai, kaip mokyklinė kuprinė veikia jaunųjų moksleivių nugaras ir laikyseną bei kaip išsirinkti tą, kuri patiktų ir vaikui, ir tėvams klausiame „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutės Domantės Lyškutės.

Kandida – grybeliniai mikroorganizmai, nuolat gyvenantys tiek moterų, tiek vyrų odos paviršiuje, burnos, virškinamojo trakto, taip pat lytinių takų gleivinėse. Dažniausiai jų nejaučiame ir sveikatos problemų jie nesukelia, kol nepakinta imuninės sistemos būklė ar hormonų balansas ir nesusidaro palankios sąlygos grybeliams daugintis. Tuomet jie ima sparčiai vešėti ir sukelia nemalonius simptomus. Ši būklė visuomenėje plačiai žinoma kaip pienligė. Kokie simptomai jai būdingi, kodėl kai kurioms moterims ji linkusi kartotis ir ką svarbu žinoti, jei pienligė užklupo nėštumo metu, pasakoja „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė-ginekologė Agnė Dičiūnienė.

Artėjant rugsėjui mokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams tenka ne tik pasirūpinti ugdymui reikalingomis priemonėmis, bet ir gerai apgalvoti, kokius būrelius ar užsiėmimus lankys jų atžalos šiemet. Kodėl tarp planuojamų veiklų reikėtų įtraukti ir sporto treniruočių? Kiek fizinio aktyvumo užsiėmimų per savaitę yra pakankamai, o kiek jau per daug? Ar tiesa, kad gimnastika gerina laikyseną, o futbolas kreivina kojas? Į visus šiuos klausimus atsako „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Brigita Rušinienė.

Pajutus regėjimo pablogėjimą – neryškų, išblukusį vaizdą, mirgėjimą akyse, natūralu, kad pirmiausia pagalbos ieškoma akių ligų gydytojo kabinete. Gal tai ekranų sukeltas nuovargis, o gal su amžiumi vykstantis regos silpnėjimas? Tačiau kai kuriais atvejais gydytojui oftalmologui tenka konstatuoti faktą, jog akių pakitimų nėra, ir nukreipti neurologo konsultacijai. Tokius atvejus sprendžia ir „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja neurologė med. dr. Ieva Sereikė. Su ja šiandien kalbamės apie tai, kada ir kokie akių simptomai galimai išduoda neurologines ligas ir kaip šios laiku diagnozuojamos, pasitelkiant pažangius sprendimus.

„Padėkite, mano vaikas nieko nevalgo! Gal jis rimtai serga?“ – tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, su kuriais į Hila | Šeimos medicinos centro gydytoją Jūratę Grigę kreipiasi vaikus auginantys tėvai. Ir nors šis tėvų nerimas labai suprantamas, pasak šeimos gydytojos, rimtesnę sveikatos problemą jis byloja retai. Kur kas dažniau – tai prasilenkiantys mažųjų valgytojų ir jų tėvų lūkesčiai, todėl, anot jos, svarbu ne tik stebėti vaiko elgesį, bet ir suprasti jo vystymosi etapus, išvengiant bereikalingo spaudimo ir kaltės jausmo.

Jaučiate skausmą kojose, darosi vis sunkiau lipti laiptais ir net laisvai judėti, o naktimis kamuoja nemiga? Tai tik keli simptomai, išduodantys, kad jūsų sąnariai nebėra tokie, kokie buvo anksčiau.
Įprasta manyti, kad tokios problemos kamuoja tik senjorus, kuriems dėl senyvo amžiaus tenka pagalvoti ir apie susidėvėjusių sąnarių keitimą. Tačiau „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas ortopedas-traumatologas Jaroslav Vyšumirski pastebi, kad sąnarių endoprotezavimo operacijos vis dažniau atliekamos ir kur kas jaunesniems. Su juo šiandien kalbamės apie tai, kada sąnario keitimo operacija tampa neišvengiama ir ką aktualu žinoti apie šiuolaikinius endoprotezus.

Širdies ir kraujagyslių ligos kasmet išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje. Daugelis jų vystosi be akivaizdžių simptomų, todėl dažnai širdies ligos nustatomos per vėlai, kai jau pasireiškia rimtos komplikacijos – infarktas arba insultas. Siekiant to išvengti, itin svarbūs profilaktiniai tyrimai. Būtent tam ir skirta valstybės finansuojama Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, kuri leidžia tam tikrai amžiaus grupei žmonių nemokamai išsitirti ir įsivertinti širdies sveikatą. Apie tai, kam ši programa skirta, ką ji apima ir kodėl verta tikrintis profilaktiškai, pasakoja „Hila“ medicinos ir diagnostikos centro šeimos gydytoja Kristina Kiliūtė.

Išgirdę žodį akmenligė, turbūt dažniausiai pagalvojame apie inkstų ar šlapimo takų akmenis. Tačiau jie žmogaus organizme gali susiformuoti ir virškinimo sistemoje, pavyzdžiui, tulžies pūslėje. Nors tiek inkstų, tiek tulžies pūslės akmenligė vystosi skirtingai, abiem ligoms būdingas bendras simptomas – staiga atsiradęs stiprus skausmas. Apie tai, kodėl žmogaus organizme formuojasi akmenys, iš kokių požymių galima įtarti akmenligę ir kada nedelsiant kreiptis į gydytoją, pasakoja „Hila“ medicinos ir diagnostikos centro gydytojai – pilvo chirurgas med. dr. Simonas Ūselis ir gydytojas urologas Arūnas Jaškevičius.

Jei paklaustumėte pažįstamų moterų, greičiausiai dauguma jums atsakytų, jog tomis dienomis jaučia didesnį ar mažesnį skausmą. Ir jei vienoms jis pernelyg netrukdo ar pakanka nereceptinio skausmą malšinančio vaisto, tai daliai tenka iš anksto numatyti, kad skausmingiausią menstruacijų dieną neturėtų svarbių planų, nes skausmas kartais toks stiprus, jog riboja ir fiziškai, ir emociškai. Šiandien kalbamės su „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušere ginekologe Evelina Boreikaite ir klausiame jos – ar tikrai skausmin-gos mėnesinės visada normalios?

Ką darome pirmiausia, kai susergame? Na gerai, po keleto dienų poilsio ir šiltos arbatos namuose? Kreipiamės į gydytoją jau žinodami, kad, greičiausiai, dar prieš atsakydamas, kokie iššūkiai ištiko mūsų organizmą, šis paskirs atlikti laboratorinius tyrimus. Vieniems tai – tiesiog būtina procedūra, kitiems – ne itin maloni patirtis, bet, iš, regis, vos keleto mililitrų kraujo, galima surasti išties svarbius atsakymus. Nenuostabu, kad ir savo laboratorijoje mes vis dažniau sulaukiame klausimų – ar yra toks tyrimas, kuris leistų išsitirti nuo visų ligų ir jaustis ramiam?

Nors medicina sparčiai žengia į priekį, hepatitas C ir toliau išlieka vienu labiausiai nesuvaldytų infekcinių susirgimų. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimais, 2022 m. visame pasaulyje gyveno 50 mln. hepatito C virusu užsikrėtusių žmonių, iš kurių tik kiek daugiau nei trečdalis žinojo šią diagnozę. Pasak „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytojos Vilniaus universiteto profesorės med. m. dr. Ligitos Jančorienės, tokią statistiką lemia tai, jog hepatitas C –  tai klastingas virusas, kuris ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais požymiais, o infekcijos sukeltos pasekmės dažnai pastebimos jau esant labai pažengusiam kepenų pažeidimui.