2024 02 18
Skubi šeimos gydytojo konsultacija nuotoliu!
Atsisiųskite programėlę uhealth
2021 02 09
Užsitęsęs nuovargis ir dusulys – tik nedaugelis persirgusius COVID-19 kamuojančių simptomų. Kada jie byloja apie rimtesnes komplikacijas?
Infekcinės ligos
4 min. skaitymo
Daugėjant persirgusiųjų COVID-19 liga, daugėja ir persirgusiųjų, kuriuos dar kurį laiką kamuoja užsitęsę infekcijos simptomai ar liekamieji ligos reiškiniai. Visame pasaulyje vykdomi persirgusiųjų stebėjimai rodo, kad dažniausiai persirgusieji susiduria su užsitęsusiu lėtiniu nuovargiu, kosuliu, kvėpavimo sunkumais, suprastėjusia koncentracija. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja pulmonologė Teresa Volosevič pasakoja, kad pastaruoju metu sulaukianti nemažai pacientų, kuriems nerimą kelia nepraeinantys simptomai. Su ja kalbamės apie tai, su kokiais simptomais dažniausiai tenka susidurti jau persirgusiems COVID-19 ir kada dėl jų reikia skubėti pas gydytoją.
Liekamųjų simptomų pasireiškimas priklauso ir nuo ligos sunkumo
Pasak gydytojos pulmonologės T. Volosevič, ar persirgus COVID-19 dar kurį laiką išliks užsitęsusių nemalonių simptomų, priklauso ir nuo ligos sunkumo. Statistiniai duomenys rodo, kad tarp vidutinės ir sunkios būklės pacientų, gydytų ligoninėse, liekamuosius simptomus jaučia net iki 88 proc. persirgusiųjų. Esant lengvai ligos formai, su liekamaisiais simptomais susiduria maždaug kas penktas.
„Dažniausiai persirgę COVID-19 pacientai skundžiasi užsitęsusiu nuovargiu, kosuliu, dusuliu, sąnarių skausmais, sunkumu ar skausmu krūtinės srityje. Taip pat mąstymo sunkumais, sunkumu susikaupti, netgi depresija. Priklausomai nuo individualaus organizmo, šie nemalonūs simptomai gali trukti įvairiai – vieniems praeina savaime per kelias savaites, kitiems trunka iki kelių mėnesių. Mokslinių stebėjimų duomenimis, liekamųjų COVID-19 reiškinių kai kurių persirgusiųjų organizme pastebima net iki 24 savaičių“, – sako gydytoja pulmonologė.
T. Volosevič pasakoja, kad minėti simptomai dažniausiai pasireiškia dėl viruso sukeltų plaučių ar širdies pažeidimų. Dėl jų sumažėja organizmo aprūpinimas deguonimi, todėl jaučiamas sunkumas ar skausmas krūtinėje, silpnumas, jėgų stygius, aktyviau judant gali kamuoti dusulys.
COVID-19 gali sukelti rimtų plaučių ir širdies komplikacijų
„Daugeliu atvejų užsitęsę ligos simptomai praeina savaime per keletą mėnesių, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai infekcija sukelia kur kas rimtesnių komplikacijų, kurioms reikalingas gydymas. Kai kuriais atvejais COVID-19 infekcija gali išprovokuoti kvėpavimo nepakankamumą, kurį sukelia fibroziniai plaučių pažeidimai, kitaip tariant, kai plaučiuose ima formuotis surandėjimai. Kita galima sunki ligos komplikacija – širdies nepakankamumas, kuris po ligos gali pasireikšti ne tik vyresnio, bet ir jauno darbingo amžiaus žmonėms“, – atkreipia dėmesį gydytoja pulmonologė T. Volosevič.
Kvėpavimo nepakankamumas išsivysto dėl pakitusios dujų apykaitos plaučiuose. Plaučiuose sumažėja deguonies, taip pat nepakankamai pašalinamas anglies dvideginis. Dėl to žmogų kamuoja dusulys, oro trūkumas, jaučiamas nuovargis ir mieguistumas, apatija. Tai rimta ir medikų dėmesio reikalaujanti būklė, nes dėl deguonies nepakankamumo gali vystis vidaus organų, smegenų pažeidimai.
Širdies nepakankamumas – rimta ir sudėtinga sveikatos būklė, kai širdies raumuo nebegali užtikrinti tinkamos kraujotakos. Širdies nepakankamumo simptomai panašūs į būdingus
kvėpavimo sistemos pažeidimams. Jaučiamas oro trūkumas ar dusulys fizinio krūvio metu ir / ar esant ramybės būsenos, stiprus kosulys, švokštimas kvėpuojant.
Dėl sulėtėjusios kraujo tėkmės tam tikrose kūno vietose atsiranda nuovargis, galvos svaigimas, jaučiamas padažnėjęs širdies plakimas.
Užsitęsus nuovargiui, dusuliui ar kitiems simptomams, būtina gydytojo apžiūra
Pasak gydytojos, jei minėti simptomai: nuovargis, kosulys, dusulys, sąnarių ar krūtinės skausmas tęsiasi ilgiau nei mėnesį, o jų intensyvumas nemažėja, tai signalizuoja, kad simptomus galimai sukelia rimtesnės po COVID-19 ligos išsivysčiusios komplikacijos. Tai rodo, kad reikėtų pasitikrinti sveikatos būklę ir kreiptis gydytojo konsultacijos.
Tiriant COVID-19 persirgusius pacientus, pirmiausia tiriama, ar virusas, ar jo sukelta imuninė reakcija neturėjo padarinių kvėpavimo sistemai, taip pat širdžiai. Šiuo tikslu atliekama krūtinės ląstos rentgenografija, leidžianti pamatyti galimus plaučių pažeidimus, spręsti apie jų sunkumą ir reikalingą gydymą. Siekiant išsiaiškinti galimus širdies pažeidimus, atliekamas elektrokardiogramos tyrimas.
Papildomai atliekami kraujo tyrimai leidžia vertinti, ar organizme nevyksta užsitęsę arba kaip ligos komplikacija susiformavę uždegiminiai procesai. Taip pat vertinami kraujo krešumo rodikliai, mat yra žinoma, kad COVID-19 didina trombozės (kai kraujagyslėse susiformuoja kraujo krešuliai, vėliau galintys užkimšti gyvybiškai svarbias kraujagysles) riziką.
Vertinamas ir po ligos susidaręs antikūnų kiekis kraujyje, daromos išvados apie po ligos susiformavusį imunitetą.
Organizmui atsigauti reikia laiko
Gydytoja pulmonologė atkreipia dėmesį, kad nesvarbu, ar persirgote lengva, vidutine, ar sunkia COVID-19 forma, organizmui reikia laiko atsigauti po infekcijos. Dėl to pasveikus nereikia pulti intensyviai sportuoti ar užsiimti kita itin aktyvia fizine veikla. Ypač jaučiant tokius užsitęsusius simptomus kaip nuovargis, dusulys, fizinis krūvis turėtų būti didinamas palaipsniui, nuosekliai ir lėtai didinant tempą. Po sunkesnės ligos formos naudinga pasikonsultuoti su gydytoju ar pacientui neturėtų būti skiriama reabilitacija po COVID-19, kuri turėtų būti tinkamai pritaikyta paciento sveikatos būklei.
Jei grįžtant prie įprasto fizinio režimo pastebimi minėti liekamieji COVID-19 infekcijos reiškiniai, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti sveikatos patikrinimą.
Sužinokite daugiau apie kvėpavimo takų ligų diagnostiką ir gydymą
Susiję straipsniai
