2024 02 18
Skubi šeimos gydytojo konsultacija nuotoliu!
Atsisiųskite programėlę uhealth
2020 05 15
Kovos su COVID-19 fronto linijoje dirbanti slaugytoja Jonė: jei ko nors bijai, patikrink
Infekcinės ligos
4 min. skaitymo
Kviečiame susipažinti su mūsų Centro bendrosios praktikos slaugytoja Jone Adomaityte, kuri pandemijos akivaizdoje nepabūgo stoti į priešakines kovos su koronavirusu linijas ir tapo COVID-19 patikros punktų savanore. Kviečiame iš pirmų lūpų išgirsti, kaip atrodo kovos su pasaulį pakeitusiu koronavirusu fronto linija ir ką joje patiria ten dirbantys savanoriai.
Kaip pasakoja pati Jonė, tai, kad rinksis medicinos sritį, žinojo dar vaikystėje, todėl atėjus laikui apsispręsti ir išsirinkti būsimą profesiją dvejonių nekilo. „Šioje profesijoje mane labiausiai žavi tai, kad net ir turėdamas labai mažai resursų gali padėti kitiems. Kalbant konkrečiai apie COVID-19, tai – visiškai nauja patirtis, todėl žavi jausmas, kad galiu prisidėti prie bendros kovos, bendro tikslo. Na ir, žinoma, pati mano profesija be galo plati, nėra vienos siauros srities. Joje turi nuolat tobulėti, domėtis ir skaityti, pritaikyti žinias praktiškai. Turi būt lankstus“, – pasakoja Jonė.
Jei ko nors bijai – patikrink
Pradėjus šalyje steigti mobilius patikros punktus, buvo ieškoma savanorių, norinčių ir galinčių drąsiai stoti į kovą su virusu. Jonė Adomaitytė tapo viena iš jų. Paklausta, kaip apsisprendė tapti savanore pandemijos metu, Jonė cituoja kažkada jai tėčio ištartus žodžius: „Jei ko nors bijai – patikrink.“
„Ir visada, kai ko nors bijau, nepažįstu, man neaišku, aš noriu pažinti ir pamatyti. Kai darbe gavome kvietimą prisijungti prie savanorių komandos, aš iš karto žinojau, kad tikrai noriu pabandyti ir dalyvauti. Keletą savaičių teko laukti, tačiau kai pagaliau sulaukiau skambučio, viskas įgavo pagreitį. Prasidėjo savanorių mokymas, o po jo iš karto vykome į patikros punktą dirbti. Ėmiau svarstyti ne apie tai, ar bijau viruso, galvoje sukosi mintys – ar aš sugebėsiu gerai atlikti savo darbą, ar patenkinsiu kitų žmonių lūkesčius, kaip seksis dirbti su nauja komanda. Kai eini į kasdienį darbą, kuriame jau pažįsti kolegas, yra daug lengviau, o čia ir pratybos, ir realus darbas vienu metu. Ir vis dėlto galiu tik pasidžiaugti, jog surinkta tikrai nuostabi savanorių komanda.
Jaučiame ryšį tarp komandos narių, vieni kitų palaikymą, pažįstame vieni kitų tempą, galimybes ir emocijas. Toks komandinis pajautimas yra vienas svarbiausių dalykų“, – pasakoja Jonė.
Sukurta žmogaus patogumui
Kalbėdama apie tai, kas savanorių laukia patikros punktuose, Jonė sako, kad juose viskas sudėliota žmogaus patogumui, tiek atvykstančio išsitirti, tiek dirbančiųjų punkte. „Atvykstančiuosius pirmiausia pasitinka šauliai, suteikia informaciją, ką jiems reikia daryti toliau, žmogus užregistruojamas“, – pasakoja savanore COVID-19 patikros punkte dirbanti Jonė.
Užplūsta įvairios emocijos
Vis dėlto ji neslepia, kad emocijų šiuo laikotarpiu būta įvairių ir tai natūralu, mat visuomenėje vis dar daug nežinios ir įtampos, žmonės susiduria su kažkuo, ko nepažįsta, ir tai baugina. „Nuotaikų iš tiesų būna įvairių. Į punktus atvyksta daugybė skirtingų žmonių, nuo garbaus amžiaus senjorų iki jaunuolių, įvairių tautybių, įvairios socialinės padėties. Jau tą akimirką, kai paprašai žmogaus praverti automobilio langą, pajunti ir jo emocijas. Kai kurie atvyksta bijodami, kai kuriems nemalonus pats tyrimas ir jie instinktyviai griebia už rankos. Išsklaidyti nerimą labai padeda bendravimas, ypač tam žmogui suprantama kalba. Pavyzdžiui, pamatai, jog atvyksta žmogus rusiška pavarde ir kalbini jo gimtąja kalba. Tai labai padeda atvykusiajam atsipalaiduoti, akimirkai pamiršti nerimą“, – sako savanoriaujanti Jonė.
Pozityvus požiūris padeda įveikti sunkumus
Ji pasakoja, kad dirbant patikros punkte tenka susidurti ir su fiziniais nepatogumais, tačiau visa tai įveikti padeda pozityvus požiūris. „Darbas punkte prasideda nuo specialios apsauginės aprangos. Ją apsivilkti nėra sunku, tačiau pabuvus ilgesnį laiką darosi karšta, rasoja apsauginiai akiniai. Tiesa, sunkiausia yra šią aprangą nusivilkti, tam galioja specialios taisyklės, nes per tas kelias darbo valandas bendravai su daugybe potencialiai infekuotų žmonių. Tačiau visus nepatogumus padeda įveikti mintys ir tai, kaip save motyvuoji.“
Renkuosi eiti ten, kur kiti pabijotų
Savanorės darbas mobiliuosiuose COVID-19 punktuose nėra pirmoji Jonės savanorystės patirtis. Bendrosios praktikos slaugytoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centre dirbanti moteris yra ragavusi ir karės savanorės duonos – 2009 m. dalyvavo misijoje Afganistane. Anksčiau yra dirbusi savanore įkalinimo įstaigoje, kurioje lankydavo nuteistuosius, savanoriškai dirbo su gatvės vaikais ir psichikos sveikatos sutrikimų turinčiais žmonėmis.
„Savanoriaudama Afganistane išmokau disciplinos ir mobilizuotis per labai trumpą laiką. Ten supranti, kaip svarbu klausytis ir vykdyti tau duotus nurodymus neklausinėdamas, kodėl dabar ar kodėl tu“, – prisimena Jonė.
Paklausta, kodėl jai tokia svarbi savanorystė, Jonė sako, kad jai svarbu dalintis ir jausti, jog kažką gali atlikti nesavanaudiškai. „Svarbu yra dalintis. Negaliu to nedaryti, nes tai būtų savo pašaukimo, savo dovanos atsisakymas. Kiekvienas pasidalinimas vis grįžta, jis turi atgalinį ryšį. Duodamas tu visuomet gauni atgalios, todėl verta dalintis ir savanoriauti.“
Nepabūgo iššūkių
Mobiliuosiuose patikros punktuose savanoriškai dirba dvi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro bendrosios praktikos slaugytojos: mūsų kalbinta Jonė ir jos kolegė Brigita.
Kovo pabaigoje Centras taip pat prisijungė prie nacionalinio COVID-19 testavimo tinklo. Čia veikiančiame Laboratorinės diagnostikos centre kasdien atliekama apie 200 koronaviruso tyrimų, kurių ėminiai surinkti iš mobiliųjų patikros punktų ir ėminius atliekančių gydymo įstaigų.
Nors šalyje paskelbus visuotinį karantiną, teko laikinai apriboti įprastas sveikatos priežiūros paslaugas, visą šį laikotarpį Medicinos diagnostikos ir gydymo centras teikė būtinąją medicinos pagalbą, vykdė nuotolines gydytojų konsultacijas telefonu.
Kaip pastebi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro direktoriaus pavaduotoja medicinai Jūratė Garšvienė, lėtinės ligos pandemijos akivaizdoje niekur nedingo. Net ir per karantiną žmonėms reikėjo pasikonsultuoti su gydytojais specialistais, kartais tiesiog išgirsti patarimų, kaip stiprinti sveikatą namų sąlygomis. Daugiausiai nuotolinių konsultacijų per šį laikotarpį suteikė šeimos ir vidaus ligų gydytojai, neurologai, gydytojai endokrinologai, kardiologai. Taip pat – ortopedai-traumatologai, otorinolaringologai, gastroenterologai.
Daugiau informacijos apie infekcinių ligų diagnostiką ir gydymą
Susiję straipsniai
