2023 04 27
Skubi šeimos gydytojo konsultacija nuotoliu!
Atsisiųskite programėlę uhealth
2023 08 20
Šeimos gydytoja apie vitaminų lašines: kam jos naudingos, o kada gali kelti pavojų?
Sveika gyvensena, mityba
5 min. skaitymo
Gerai žinoma tiesa – organizmui būtina pusiausvyra. Ne išimtis ir maistinės medžiagos, vitaminai bei mineralai. Spartus šiuolaikinis gyvenimo tempas, nesubalansuota mityba ir darbo bei poilsio režimas lemia, kad dažnas mūsų svarbius vitaminus ir mikroelementus išeikvojame greičiau nei jų papildome. Dėl to ilgainiui atsiranda akivaizdus jų stygius, kuris ima reikštis ir fiziniais simptomais. Kaip vienas iš būdų greitai ir be didelių pastangų atkurti prarastą balansą – ne per seniausiai išpopuliarėjusios vadinamosios vitaminų lašinės. Tačiau ar tikrai jos tinka kiekvienam, kaip ilgai trunka jų poveikis ir ar nėra pavojų, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Daiva Berškiene.
Papasakokite plačiau, kaip mūsų organizmas įsisavina vitaminus, mikroelementus?
Mūsų organizmas įsisavina reikalingus vitaminus ir mineralus vadinamuoju peroraliniu būdu, t. y. per burną, kitaip tariant, jų gauname su maistu. Šis būdas svarbus tuo, kad dalis minėtų medžiagų yra tirpios riebaluose, dalis – vandenyje, daliai jų aktyvuoti reikalingi ir tam tikri virškinimo trakte esantys fermentai. Be to, jas taip pat naudoja ar paverčia aktyvia forma ir žarnyne gyvenanti mikrobiota.
Vis dėlto kaip vienas plačiausiai naudojamų argumentų kalbant apie vitaminų lašines yra tai, jog intraveninė terapija leidžia aplenkti virškinamąjį traktą ir reikalingus vitaminus bei mineralus sulašinti tiesiai į kraujotakos sistemą.
Didelė dalis vitaminų yra kofaktoriai, kitaip tariant, fermentų aktyvintojai įvairiose organizmo biocheminėse reakcijose. Esant dideliam kurių nors vitaminų ar mikroelementų trūkumui bei dėl to suprastėjusiai savijautai ir suleidus didesnį šių medžiagų kiekį tiesiai į kraujotakos sistemą, šios greičiau įsijungia į biochemines reakcijas, o tai lemia, kad tuo metu iš tiesų pasijuntame pastebimai geriau.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad organizmui svarbių gyvybinių medžiagų: angliavandenių, baltymų, riebalų, taip pat vitaminų bei mineralų reikia kiekvieną dieną. Nėra taip, kad galėtume apskaičiuoti kažkokį baigtinį šių medžiagų kiekį ir jomis papildę organizmą kurį laiką nebekreipti dėmesio į mitybą ar juolab nevalgyti. Kalbėdami apie vitaminų terapiją, ar tai būtų intraveninė, ar intraraumeninė infuzija, kovojame su šių medžiagų trūkumo pasekmėmis.
Dėl to toks gydymo būdas tinka tuomet, kai aiškiai žinome, jog organizmui tikrai trūksta konkrečių medžiagų ar dėl tam tikrų priežasčių jų įsisavinimas sumažėjęs. Pavyzdžiui, esant atrofiniam gastritui – būklei, kai plonėja ir nyksta skrandžio gleivinė, sunkėja natūralus vitamino B12 įsisavinimas, kurio rezorbcija vyksta skrandyje. Taip pat dėl kai kurių medikamentų vartojimo išaugus didesniam tam tikrų medžiagų poreikiui ar sergant tam tikromis infekcinėmis ligomis. Pavyzdžiui, žinoma, kad sergant COVID-19 ar kitomis virusinėmis infekcijomis organizme padidėja vitaminų D3, C ir cinko poreikis.
Kas lemia, kad po vitaminų infuzijos žmogus kone akimirksniu pasijunta geriau? Ar šis poveikis ilgalaikis?
Į šį klausimą sunku atsakyti vienareikšmiškai. Įsivaizduokime atvejį, kai žmogus maitinasi nesubalansuotai, negauna pakankamai reikalingų maistinių medžiagų ir jo organizme jau yra susidaręs ryškus svarbių medžiagų trūkumas. Tokiu atveju į kraujotakos sistemą suleidus trūkstamų medžiagų, jas organizmas pradeda sparčiai naudoti ir savijauta, susidariusi dėl minėtų elementų trūkumo, iš tiesų pagerėja. Kartu su trūkstamais vitaminais organizmas gauna ir skysčių, o su jais ir mineralų bei mikroelementų, o tai taip pat prisideda prie geresnės savijautos.
Tačiau taip pat svarbu suprasti, kad mūsų organizmas neturi atsargų sandėlių, kuriuose galėtų vitaminus, mikroelementus ar kitas reikalingas medžiagas atsidėti ateičiai. Kaip minėjau, jų mums reikia kasdien ir nors lašinės infuzijos leidžia greičiau atkurti susidariusį trūkumą, turime stengtis užtikrinti, kad jų vėl nepritrūktume.
O ar įmanoma perdozuoti vitaminų, mineralinių medžiagų?
Kalbant apie vitaminų terapiją, manau, svarbu išskirti tuos, kurie yra tirpūs riebaluose. Mūsų smegenys susidarytos iš fosfolipidų, paprasčiau tariant, riebalinių junginių. Jeigu vitaminas yra tirpus riebaluose, jis kaupiasi riebaliniame audinyje, o tai reiškia, kad, esant tokio vitamino koncentracijai, bet viršijant nurodytas profilaktines jo normas yra galimybė jo padauginti ir apsinuodyti. Pavyzdžiui, žinoma, kad perteklinis vitamino D vartojimas gali sukelti neigiamus sveikatos padarinius, kaip ir jo trūkumas: gali paskatinti kalcio druskų kaupimąsi kraujagyslių sienelėse, vidaus organuose, inkstų akmenligę. Dar vienas pavyzdys – vitaminai A ir E, turi onkogeninę riziką, t. y. gali paskatinti vėžinių procesų vystymąsi.
Jei kalbame apie vandenyje tirpius vitaminus – B grupės, C, jų perteklius pašalinamas per inkstus su šlapimu, tačiau tai reiškia ir tai, kad inkstai papildomai apkraunami. Reikia paminėti ir tai, kad vitaminas C yra prouždegiminis. Žinoma, kad, vartojant nedideles ar vidutines dozes, šis vitaminas veikia kaip antioksidantas ir padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, tačiau didelės jo dozės veikia atvirkščiai ir skatina uždegiminius procesus.
Taigi, kalbant apie vitaminus galima pritaikyti gerai žinomą posakį, kad daugiau ne visada yra geriau. Kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, svarbu išlaikyti pusiausvyrą.
Ar prieš vartojant daugiau vitaminų ar norint išbandyti jų infuzijas reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju?
Žinoma. Netgi būtina. Ypač kai kalbame apie didesnes vitaminų dozes. Tokiu atveju pirmiausia būtina objektyviai įvertinti šių medžiagų poreikį ir trūkumą, tuomet parinkti ne tik reikiamą dozę, bet ir gydymo trukmę, kartu įvertinti jau minėtus veiksnius, kurie gali apsunkinti tam tikrų medžiagų įsisavinimą ar padidinti jų poreikį. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai norimam rezultatui pasiekti skiriamas ir kelių kursų gydymas, jis trunka tam tikrais intervalais, ne vieną dieną. Visa tai konsultacijos metu, atlikęs ir įvertinęs reikalingus kraujo tyrimus, skiria gydytojas.
Dėl vitaminų ir mineralų lašinių pasikonsultuokite su šeimos gydytoju
Jaučiant tam tikrų vitaminų ar mikroelementų trūkumui būdingus simptomus, suprastėjus bendrai savijautai, pirmiausia kreipkitės į šeimos gydytoją. Medicinos diagnostikos ir gydymo centre dirbantys patyrę kompetentingi šeimos medicinos specialistai objektyviai įvertins jūsų nusiskundimus, paskirs reikalingus papildomus tyrimus diagnozei patikslinti ir reikalingą bei individualiai jums geriausiai tinkantį gydymą.
Esant poreikiui atkurti akivaizdų kurių nors medžiagų trūkumą, mūsų gydytojai gali jums skirti intraveninę terapiją, kuria patogiai pasinaudoti galėsite čia pat Šeimos medicinos centre, sostinės Laisvės pr., kuriame įkurtas ir jaukus intraveninei terapijai skirtas kabinetas.
Terapijos metu lašinamų medžiagų kiekį, procedūrų skaičių ir dažnumą nustatys konsultuojantis gydytojas.
